Kybartų sporto entuziastams kilo idėja sutvarkyti miesto stadione esančią teniso aikštelę, įrengti joje apšvietimą, nedidelę tribūnėlę žiūrovams ir pavadinti ją žmogaus, mylėjusio sportą, tenisą bei garsinusio Lietuvą – Vytauto Gerulaičio vardu. Manome, kad tai tinkamas būdas išreikšti pagarbą šiai neeilinei asmenybei.
Džiugu, kad Kybartai galėjo prisidėti prie pasaulinės teniso istorijos, o ši idėja patiko ir Vytauto Gerulaičio šeimos nariams.
Legendinė frazė „Niekas negali nugalėti Vito Gerulaičio 17 kartų iš eilės“ dar ir dabar prisimenama, cituojama, perfrazuojama. Jos autorius, Vitas Gerulaitis – XX amžiaus teniso legenda, visas pasaulis žinojo jo aistrą tenisui ir gyvenimui. Mūsų šalies sostinėje veikia V.Gerulaičio teniso akademija, tarsi įprasmindama visai tai, ką davė Vitas tenisui ir jo populiarinimui.
Tačiau Vito vardo skambesys kiek „paliko šešėlyje“ kitą žmogų, kurį drąsiai galėtume pavadinti pagrindine priežastimi to, ko pasiekė Vitas teniso karjeroje. Tai Vito tėtis – Vytautas Gerulaitis – tarpukario Lietuvos teniso elito atstovas, daugkartinis Lietuvos čempionas vieneto, dvejeto, mišraus dvejeto rungtyse, puikiai žaidęs ir stalo tenisą.
Antrasis pasaulinis karas Gerulaičių šeimą privertė emigruoti į JAV, kur Vytautas nesustojo ir tęsė savo veiklą, žaidė pats bei treniravo jaunimą. Gimus vaikams savo meilę sportui perteikė ir jiems. Rūta ir Vitas Gerulaičiai tapo vieni talentingiausių savo laikmečio teniso žaidėjų pasaulyje. Vytautas dirbo JAV nacionalinio teniso centro administratoriumi. Buvo Jungtinių Amerikos Valstijų teniso rinktinės, kurioje pirmąja rakete žaidė Vitas Gerulaitis, trenerio asistentu.
Tačiau mažai kas pagalvoja o nuo ko gi viskas prasidėjo? Vytautas Gerulaitis gimė 1915 m. Vilkaviškio apskrities Kaupiškių valsčiaus Galkiemio kaime, įsikūrusiame Lietuvos – Rytprūsių pasienyje ir nutolusiame 8 kilometrus nuo Kybartų. Vėliau šeima persikėlė gyventi į Kybartus, kur Vytautas 1933 metais baigė mokyklą. Būtent čia, ko gero, ir gimė meilė sportui bei tenisui.
Juolab, kad sąlygos tam tikrai buvo. Kybartai tuo metu išgyveno galbūt vienus gražiausių savo gyvavimo periodų. Aktyviai visuomeninės, tautinės, meno bei sporto organizacijos ( kai kurios, beje, steigiamos ir tautiniu pagrindu– čia itin pastebimi ir aktyvūs buvo žydai, vokiečiai) . Viena iš tokių organizacijų buvo Kybartų „Sveikata“, kultivavusi futbolo, dviračių sporto, teniso/stalo teniso sporto šakas.
Vytautas kartu su sveikatiečiais vykdavo į Kionigsbergą, į komercines lauko teniso varžybas, žaisdavo su stipriausiais Rytprūsių tenisininkais ir jam tai puikiai sekėsi. Neabejingas buvo ir futbolui, kartu su Kybartų futbolo patriarcho Vytauto Kochanausko tėvu Vincu dažnai vykdavo į Eitkūnus stebėti futbolo rungtynių. Nuo vaikystės pamėgęs sportą, Vytautas Gerulaitis puikiai žaidė futbolą, stalo tenisą, o paėmęs teniso raketę nebesiskyrė su ja iki gyvenimo pabaigos. Beje, Kybartų „Sveikata“ sėkmingai gyvuoja ir šiandien bei yra seniausia lig šiol gyvuojanti sporto organizacija Lietuvoje.
Vytautas Gerulaitis– Lietuvos tautinės olimpiados Kaune teniso vienetų nugalėtojas
Atnaujinus teniso aikštelę planuojama organizuoti kasmetinius Vytauto Gerulaičio vardo atminimo teniso turnyrus. Tai būtų didelis impulsas kybartiečiams, vaikams, jaunimui sužinoti, kuo jų miestas prisidėjo prie pasaulinės teniso legendos istorijos. Aikštelė turėtų tapti traukos vieta jaunimui bei visiems mylintiems šį sportą ir prisidės prie teniso populiarinimo.
Šiam projektui tikimasi surinkti 40 tūkst. eurų, prie darbų prisideda ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, privačios įmonės bei žmonės.
Ženklią sumą (25 tūkst. eurų) pagal diasporos idėjų finansavimo projektą (projektą idėjai teikė JAV gyvenantis kybartietis Marius Vilemaitis) skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Už teniso aikštelės ir darbų organizaciją atsakinga Kybartų miesto seniūnija. Idėjos sumanytojai ir organizatoriai – Všį Kybartų jaunimas. Dalinis kitų rėmėjų prisidėjimas garantuotų projekto baigtumą, apšvietimo ir atminimo lentos įgyvendinimo darbus.
