Svajojo apie dalyvavimą žaidynėse
Birželio pabaigoje patirtos emocijos Gabrielei įsimins ilgam. Po vienos iš vakarinių treniruočių Kauno Jėzuitų gimnazijos auklėtinė sulaukė Lietuvos paralimpinio komiteto generalinės sekretorės Astos Narmontės skambučio ir žinios, kad jai buvo suteiktas vardinis kvietimas į Paryžiaus paralimpines žaidynes. Sportininkė jose startuos 100 m nugara ir 200 m kompleksiniu būdu rungtyse.
Kaip atvirauja, tik išgirdusi žinią ji apsipylė ašaromis – dalyvauti tokio aukšto lygio sporto renginyje buvo didžiausia jos svajonė. Negana to, ji jau įėjo į šalies istoriją – taps pirmąja Lietuvos plaukike moterimi, startuosiančia paralimpinėse žaidynėse.
„Ši žinia labai nustebino. Jau buvau nusiteikusi, kad nedalyvausiu Paryžiuje organizuojamose žaidynėse, tad gautas kvietimas buvo didžiulė ir labai maloni staigmena. Neabejoju, dalyvauti tokio masto sporto renginyje bus kažkas neįtikėtino. Esu dėkinga už tokią galimybę ir aplinkinių palaikymą – tiek rėmėjų pagalbą, tiek palaikymo žinutes, kurių po gauto kvietimo sulaukiau labai daug“, – džiaugiasi plaukikė.
Akcentuoja kitų palaikymą
Gabrielė teigia, kad palaikymas jai itin svarbus buvo dar 2021 metais, kai buvo atlikta stuburo operacija. Po jos pasikeitė svorio centras ir tapo sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, tačiau aplinkinių palaikoma sportininkė greitai atsitiesė, dalyvavo Europos pirmenybėse, o kitais metais debiutavo ir pasaulio čempionate.
Palaikymo sportininkams reikia ne tik skinant pergalę po pergalės, bet ir nepasiekiant norimo rezultato. Tuomet reikia dar daugiau kokybiškų treniruočių Lietuvoje ir užsienyje, o dalyvavimui jose – papildomo finansavimo. Sportininkams taip pat būtina speciali apranga ir įvairūs papildai. Pastaraisiais pasirūpinti padeda ir Lietuvos paralimpinio komiteto rėmėjas vaistinių tinklas „Camelia“.
„Džiaugiamės galėdami bent maža dalimi prisidėti prie Gabrielės pasiekimo ir linkime didžiausios sėkmės Paryžiuje laukiančiuose startuose. Žmonių su negalia sportui ir jų patiriamiems iššūkiams skiriame didžiulį dėmesį, siekiame tikslingai šviesti visuomenę, todėl jau kelerius metus tęsiame kampaniją „Kartu vienas dėl kito“. Svarbu, kad ir patys žmonės vis drąsiau kalba apie savo negalias ir taip prisideda prie besikeičiančio aplinkinių požiūrio“, – teigia vaistinių tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinės“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė.
Nusiramindavo tik finišavusi
Prie besikeičiančio visuomenės požiūrio prisideda ir apie sportininkų psichologiją garsiai kalbanti Gabrielė. Nuo gimimo itin silpnus kojų raumenis turinti ir kojas stiprinančius įtvarus nešiojanti mergina pirmąkart į baseiną įlipo būdama vos ketverių – ją į treniruotes atvedė mama.
Varlinuku vadintame baseine pirmuosius grybšnius padariusi mergina nuolat tobulėjo, dar vaikystėje pradėjo bendradarbiauti su dabartine savo trenere Rasa Mažutaitiene, o būdama vienuolikos – dalyvauti oficialiose varžybose. Šis perėjimas į aukštesnį lygį buvo susijęs su griežtesne disciplina, mityba ir kitais sportinio gyvenimo niuansais. Deja, įvykus pokyčiams ir nuolat siekiant geresnių rezultatų, merginos startus pradėjo apkartinti panikos atakos.
„Prieš startą atsidūrusi prie bokštelio pradėdavau dusti. Galvodavau, tiesiog įkrisiu į vandenį ir nebepaplauksiu. Atsidūrus plaukimo takelyje dusimas niekur nedingdavo, įkvėpdavau kas antrą grybšnį, kai reikėtų bent dvigubai rečiau. Nusiramindavau tik baigusi distanciją, o rezultatai nebūdavo geri. Dėl streso taip pat stipriai pykindavo. Pamenu, dalyvaudama Lietuvos neįgaliųjų čempionate kartojau mamai, kad nebedalyvausiu varžybose, nes tuoj apsivemsiu“, – atvirauja sportininkė.
Kalbėti apie panikos atakas – nebe tabu
Gabrielės situacija pasikeitė trenerei pasiūlius kreiptis pagalbos pas psichologą. Pirma mergina kartodavo, kad jai viskas gerai, nors panikos priepuoliai aplankydavo kone prieš kiekvieną startą. Galiausiai, situacijai nesikeičiant, nusprendė apsilankyti pas sporto psichologą Šarūną Klizą.
Su juo pradėjo analizuoti, kodėl kyla panikos atakos, ir spręsti, kaip prieš startą būtų galima nusiraminti. Pats procesas ir sprendimų paieškos truko kelerius metus.
„Išmokau labiau pasitikėti savo jėgomis, kūnu ir protu, realistiškiau save įvertinti. Supratau, kad kartais daugiau streso gali patirti dėl pernelyg aukštų išsikeltų tikslų ir nuolatinio galvojimo, kad nepadarei pakankamai. Dabar tas jaudulys niekur nedingo, tiesiog išmokau su juo susidoroti – prieš kiekvieną startą atlieku tam tikrus ritualus, kurie padeda nusiraminti ir išvengti panikos atakų.
Nors anksčiau pati vengiau šios temos, tačiau dabar supratau, kad apie tai kalbėti ir paraginti kitus kreiptis į specialistus yra labai svarbu, reikia nebijoti to daryti. Pati įsitikinau, kad sportininkams labai svarbi ne tik fizinė, bet ir psichologinė sveikata“, – ragina paralimpietė.
