Trečiadienį į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją sugūžėjo apie 20 sportininkų, kurie turėjo teisę važiuoti į Paryžiaus olimpiadą, tačiau tuomet dar niekas negalėjo pasakyti tiksliai, kokia Lietuvos olimpiečių delegacijos sudėtis – kalbėta abstrakčiai tik apie penkias dešimtis sportininkų.
Ketvirtadienį LTOK sostinės „Crowne Plaza“ konferencijų salėje Olimpinių klausimų taryba surengė savo pasitarimą, o po to ir LKTOK Vykdomojo komiteto posėdį, po kurio buvo oficialiai patvirtinta Lietuvos olimpinė rinktinė Paryžiaus žaidynėms.
Tad klausimas buvo paprastas – ką trečiadienį išlydėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kodėl jos pranešimuose figūravo ne „olimpiečiai“, o „Lietuvos olimpinė rinktinė“.
„Tai tikrai klausimas ne olimpiniam komitetui ir ne man. Tegul apie tai kalba ir bando aiškinti ministerija. Seniai jau paskelbę, kad olimpinės rinktinės palydėtuvės vyks liepos 16 dieną Prezidentūroje.
Vieną galiu patvirtinti, savo renginio Švietimo, mokslo ir sporto ministerija su LTOK nederino, o kvietimą į renginį prieš savaitę gavau tik aš viena. Deja, parašiau, kad būsiu išvykusi. Sakau, bandykite aiškintis su ministerija“, – tikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
Maža to, trečiadienio palydėtuvės ministerijoje tapo nemenku akibrokštu – sukvietę į renginį šalies žiniasklaidą, jos klerkai vos po kelių minučių nuo jų pradžios pareikalavo palikti žiniasklaidai ceremonijos patalpą ir visa kita palydėtuvių dalis vyko už uždarų durų.
Ketvirtadienį LTOK pranešė, kad į Paryžių vyks 50 sportininkų delegacija: 24 moterys ir 26 vyrai. Net 31-as Lietuvos olimpinės rinktinės narys debiutuos žaidynėse.
Lietuvos delegaciją Paryžiuje be 50-ties atletų sudarys ir 49 treneriai bei aptarnaujantis personalas.
„Lietuvos olimpinėje rinktinėje bus kol kas 50 atletų. Tokijo žaidynėse dar gavome papildomai penkias vietas. Nežinia, kiek bus tokių dovanų dabar – galime tikėtis, galime nesitikėti. Bet iš esmės, būtent iš dabar turimo skaičiaus atletų ir lauksime rezultatų“, – aiškino LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė.
– Ar tai, kad nepateko krepšinis į olimpiadą, smarkiai sumažino mūsų dalyvių skaičių, palyginus su kitomis buvusiomis žaidynėmis?
– Mes lyginame ne su Tokijo žaidynėmis, lyginame su anksčiau buvusiomis, kai turėjome centralizuotą pasiruošimą. Tai rekordas buvo 70 sportininkų, Rio de Žaneire turėjome 67 startavusius.
Dabar turime 50 sportininkų ir, mano galva, tai stipriai atsilieka nuo to, ką turėjome. Turime dar prisiminti, kad tas skaičius šįkart padidėjo, nedrįstu sakyti kad iš netikėtų, bet iš tų federacijų, kur valstybė prie pasirengimo visiškai neprisidėjo finansiškai.
Tai žirginis sportas, paplūdimio tinklinis. Tad tas dalyvių skaičius iš dalies atspindi mūsų lygį, iš dalies ir neatspindi.
– Rinktinė sumažėjo dviem sportininkais. Dėl pasaulinės „World Aquatics“ federacijos taisyklių vietos 4x200 m laisvu stiliumi plaukimo estafetėje neteko Kristupas Trepočka, o dėl žirgo kvalifikacijos vietą prarado raitelis Aistis Vitkauskas. Jums tai buvo netikėti praradimai?
– Dėl Aisčio Vitkausko, tai iš tikrųjų buvo netikėta. Mums tai yra iššūkis – būtent žirginio sporto dalyvavimas žaidynėse, nes mūsų žmonės nebuvo anksčiau susidūrę nei su veterinarais, nei su žirgininkais, nei su licencijomis, nei su kažkuo panašaus.
Žirginis sportas yra kol kas mįslingas, viskas pas juos keista. Ir tai, kad kažkoks žirgas nepraeis kvalifikacijos, nors sportininkas kvalifikavosi – buvo labai keista. Dėl plaukimo, teko situaciją girdėti, bet tai pasaulinės „World Aquatics“ federacijos labai keistas sprendimas.
Nežinia, ar kokia klaida išprovokavo tokį sprendimą, ar dar kažkas. Bet reikia pasakyti, kad viskas priklauso tik nuo tarptautinės federacijos, nes ji yra atsakinga už atrankos organizavimą.
Sužinojau anksčiau, aš bandžiau savo kanalais sužinoti, ar tai gali keistis tas sprendimas, bet man pasakė, kad negali. Labai apmaudu, tenka apgailestauti.
Girdėjau, kad tokių komandų yra ne viena, jų yra kažkur aštuonios. K.Trepočkai tai, manau, yra didelis smūgis, labai užjaučiu ir apgailestauju, kad taip nutiko, nes vadovavomės gal ir senesnėmis taisyklėmis, nežinojome, kad jos yra naujesnės. Gal čia ir mūsų federacijos bėda, kad nepasidomėjo laiku...
– Kokie tikslai keliami tiems 50 sportininkų Paryžiuje?
– Kaip ir visada sakau, niekada neįvardiju žmonių. Norai ir viltys yra didelės. Apie sportininkų pasirengimą šiandien pasisakė visos savo sportininkus siunčiančios į olimpiadą federacijos – kartais tie norai būna realūs, kartais – ne.
Norime, kad kiekvienas sportininkas pasirodytų kuo geriau. Mūsų šių metų šūkis yra toks, kad vienybė yra didžiausias olimpinis laimėjimas. Nepamirškite, kad tie, kurie važiuoja į olimpines žaidynes, jau yra elitų elitas, net jei jie liktų paskutiniai tarp elito, jie vis tiek yra elitas.
– Kalbėta, kad Los Andželo olimpiadoje 2028-siais tikslas yra turėti 100 Lietuvos sportininkų. Dabar Paryžiuje bus 50 – perpus mažiau. Yra šansų, kad po ketverių metų bus tie šimtas atletų?
– Po Tokijo žaidynių, turbūt, buvo daug nusivylusių – tad mes išsakėme nemažai pastabų, lūkesčių ir norų. Deja, valstybinės institucijos net į dalį jų neatsižvelgė.
Manau, kad jei viskas kardinaliai nesikeis, 100 olimpiečių tikrai nebus Los Andžele. Net jei ir bus pozityvios permainos, apie 100 atletų galvoti po ketverių metų yra absoliučiai nerealu.
Jei būtų pozityvios permainos – būtų atsisukta į sportininką, pagerėtų aprūpinimas, medicininis ir mokslinis aptarnavimas, tai galime pasiekti 70 sportininkų ribą. Gal šiek tiek daugiau. Dėl 100 sportininkų galiu lažintis su bet kuo ir dėl bet ko.
Labai stipriai didėja normatyvai patekti į olimpiadą. Pasaulis žengia į priekį, technologijos, inventorius, mokslinis aptarnavimas, atsistatymo po varžybų būdai – mes atsiliekame.
– Paryžiaus žaidynėse planuoja startuoti apie 18 rusų, kurie bus neutralūs atletai. Kiek žinoma, Ukraina pateikė rekomendacijas savo atletams, kaip elgtis tada, kai tektų kovoti su rusų ar baltarusių atstovais. Lietuva turi kažkokių gairių, kurias numatė tokiems atvejams?
– Mes turėjome mūsų sportininkams seminarą, kuriame kalbėjome apie elgesį kaimelyje, apie Olimpinę Chartiją, net apie bendravimą su spauda, nes tai įpareigoja Chartija.
Įspėjome, kad kiekvienas, kuris savo kelyje gali turėti varžovą iš neutralių atletų tarpo, manau, kad daugiau reikia kalbėti apie baltarusius, nes rusų bus tiek, kad galėsime juos skaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tai pasiūlėme per savo atstovus pasidomėti, ar yra kokie reikalavimai.
Visi prisimename atvejį su Ukrainos fechtavimo meistre, kuri nepasveikino savo varžovės rusės. Pasirodo, kad tai buvo normali praktika, buvo derinta viskas iš anksto, kad ukrainietė to pagarbos ženklo neparodytų oponentei.
Prašiau, kad visi, žinodami iš anksto, kad gali tekti kovoti prieš tokį priešininką, išsiaiškintų niuansus, kad vėliau vienas ar kitas pozicijos demonstravimas nekainuotų akreditacijos ir diskvalifikacijos.
