„Siekiame sudaryti kuo geresnes sąlygas auginti sportininkų pamainą. Tam reikia vaikams fizinio aktyvumo veiklų įvairovės bei galimybių jomis užsiimti, tam tikrų sąlygų mokyklose, veiklių sporto organizacijų, sportininkų teisių užtikrinimo. Visi patvirtinti pakeitimai yra susiję vieni su kitais“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.
Finansavimo priemonės sporto šakoms populiarinti
Sporto įstatymo pakeitimais įtvirtinta nauja finansavimo priemonė sporto šakų federacijoms – sporto šakos plėtojimas ir populiarinimas. Ši priemonė skirta fizinio aktyvumo veikloms skatinti.
Valstybės lėšos sporto šakų federacijoms bus skiriamos ne tik sportininkams rengti ar dalyvauti varžybose, bet ir skatinti vaikų fizinį aktyvumą, didinti sporto šakos masiškumą ir auginti sportininkų pamainą.
Taip pat sudarytos galimybės sporto organizacijoms finansuoti ne tik išskirtinių sportinių gabumų turinčius vaikus, bet ir sportuojančius jaunuolius.
Kartu sudarytos ir teisinės galimybės to norinčiose bendrojo ugdymo mokyklose steigti atskiras klases, kuriose mokiniams sportininkams būtų sudaromos sąlygos derinti mokymąsi ir siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų.
Klasių steigimo tvarką nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Preliminariais skaičiavimais, šalyje atsirastų 5–6 klasės didesniuose miestuose, jos būtų steigiamos inicijuojant ir padedant sporto federacijoms, savivaldai. Dabar veikiančios sporto gimnazijos veiks taip pat, kaip ir iki šiol.
Kartu visos šios priemonės sudarys sąlygas ir paskatins sportininkų pamainos auginimą.
Sportininkų teisių apsauga
Svarbus pokytis – sportininkų atstovo įtvirtinimas įstatyme. Lietuvoje iki šiol nebuvo sukurto sportininkų teisių gynimo instituto, kuris prižiūrėtų kaip yra užtikrinamos sportininkų teisių ir pareigų įgyvendinimas, nagrinėtų su tuo susijusius jų skundus, konsultuotų sportininkus apie jų teises, vykdytų švietėjišką veiklą. Šiuo metu dažniausiai pasitaikantys skundai iš sportininkų yra dėl nesutarimų su sporto šakų federacijomis.
Stipresnės ir skaidresnės organizacijos
Siekiama, kad sporto šakų federacijos ir sporto organizacijos savo veiklą grįstų gerojo valdymo principais: įstatyme nustatyti griežtesni reikalavimai dėl asmenų teistumo, įskaitant administracines nuobaudas, siekiant sporto šakų federacijoms gauti valstybės biudžeto lėšų.
Valstybės biudžeto lėšos nebus skiriamos sporto organizacijoms, kurios grubiai pažeidė darbuotojų teises (pvz., nelegalaus darbo ar pavojingų darbo sąlygų sudarymo atvejais) ir kt.
Įstatymo pakeitimai suteiks daugiau funkcijų ir galios Nacionalinei sporto tarybai (NST) – jai papildomai pavesta svarstyti galimų nacionalinių fizinio aktyvumo programų kryptis, bendruosius vertinimo kriterijus, suteikiant teisę teikti ir išvadas svarstomais klausimais.
NST yra kolegiali Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija. Ji svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, nacionalinių ir regioninių fizinio aktyvumo, sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo valstybės lėšomis prioritetus, poreikį organizuoti pasaulio ir (ar) Europos čempionatus, pasaulio ir (ar) Europos taurių finalinius etapus.
Daugiau laiko pasirengti treneriams
Įstatyme sudarytos teisinės prielaidos kitose valstybėse įgytos trenerio profesinės kvalifikacijos pripažinimui Lietuvoje.
Taip pat pratęstas kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų terminas iki 2030 m. rugsėjo 1 d., su sąlyga, kad per 2 metus įsigaliojus įstatymui leidimus turintys asmenys pradės atitinkamus mokymus arba studijas.
Sporto įstatymo pakeitimai įsigalios jau pasibaigus šiam olimpiniam ciklui, t. y. nuo 2025-ųjų.
