Lietuvių pasiekimai
Trys sportininkai tarp aštuonių geriausiųjų ir vienas medalis. Toks buvo Lietuvos lengvaatlečių rezultatas per Miunchene vykusias 2022 metų Europos pirmenybes. Toks pat buvo lietuvių rezultatas ir šių metų Europos pirmenybėse.
Net ir geriausi lietuvių rezultatai šiais metais buvo pasiekti tose pačiose rungtyse, kaip užpernai. Vis dėlto prieš dvejus metus Lietuvą sušildė disko metiko Mykolo Aleknos iškovotas aukso medalis, o šįkart naujasis pasaulio rekordininkas žemyno pirmenybėse tenkinosi kuklesniu bronzos apdovanojimu.
Kitus du geriausius lietuvių rezultatus šiemet pasiekė ketvirtąją vietą užėmęs ieties metikas Edis Matusevičius ir septintąją vietą užėmęs buvęs Europos disko metimo čempionas Andrius Gudžius.
Užpernai į pirmąjį aštuonetą pateko A.Gudžius ir ieties metikė Liveta Jasiūnaitė. Abu užėmė šeštąją vietą.
Užpernai Europos pirmenybėse dalyvavo 19, šiais metais – 23 Lietuvos lengvaatlečiai.
Geriausios Lietuvos lengvosios atletikos istorijoje buvo 2018 metų Europos pirmenybės. Jose tarp aštuonių geriausiųjų pateko net septyni lietuviai. Du iš jų iškovojo medalius: A.Gudžius – aukso, L.Jasiūnaitė – bronzos.
Medalių ir vietų įskaitos
Šiais metais Europos pirmenybių medalius iškovojo 28 šalių sportininkai, čempionais tapo 19 šalių lengvaatlečiai.
Vieną bronzos medalį iškovojusi Lietuva medalių lentelėje pasidalijo 27-ąją vietą su Suomija. Latviai medalių nelaimėjo, o į Estijos taupyklę aukso medalį įdėjo dešimtkovininkas Johannesas Ermas.
Europos pirmenybėse taip pat skaičiuojama vietų įskaita. Joje taškai skiriami sportininkams, užėmusiems nuo pirmosios iki aštuntosios vietos. Šioje įskaitoje Lietuva užėmė 27-ąją vietą.
Romos olimpinio stadiono takai ir sektoriai buvo laimingi šeimininkams. Italijos sportininkai iškovojo 24 medalius (11 aukso, 9 sidabro ir 4 bronzos) ir medalių lentelėje įtikinamai užėmė pirmąją vietą.
Po keturis aukso medalius iškovojo Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Šveicarijos, po tris – Nyderlandų ir Belgijos lengvaatlečiai.
Vietų įskaitoje pirmąją vietą taip pat užėmė Italija (232 tšk.). Mažiausiai nuo šeimininkų atsiliko Prancūzija (193), Vokietija (163), Jungtinė Karalystė (138,5), Ispanija (127,5) ir Nyderlandai (103).
Praeitis
Per visą Europos pirmenybių istoriją Nepriklausomos Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo 11 medalių: po tris – aukso ir sidabro, penkis – bronzos.
Daugiau nei pusę apdovanojimų, tarp jų – visus tris aukso, laimėjo disko metikai. Tris medalius iškovojo Virgilijus Alekna (bronzos – 1998 m., sidabro – 2002 m. ir aukso – 2006 m.). Po to auksinę estafetę perėmė 2018 metų Europos čempionu tapęs A.Gudžius, o šiame dešimtmetyje – V.Aleknos sūnus Mykolas (2022 m. – aukso ir 2024 m. – bronzos).
Beje, tais laikais, kai varžėsi V.Alekna, žemyno pirmenybės būdavo rengiamos kas ketverius metus (lyginiais neolimpiniais metais). Nuo 2012 metų Europos pirmenybės vyksta ir olimpiniais metais.
Be disko metikų, nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Europos pirmenybių sidabro medalius laimėjo šuolininkai į aukštį Raivydas Stanys (2012 m.) ir Airinė Palšytė (2016 m.), bronzos – šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė (1994 m.), 100 metrų bėgikė Lina Grinčikaitė (2012 m.) ir ieties metikė L.Jasiūnaitė (2018 m.).
Sovietmečiu Lietuvos lengvaatlečiai iškovojo tris aukso (šuolininkas į aukštį Kęstutis Šapka, šuolininkė į tolį Vilhelmina Bardauskienė ir disko metikas Romas Ubartas), du sidabro ir tris bronzos medalius.
