Šiose varžybose kovas pradėjo 35 dalyvės, o mūsų šaliai atstovavo Austėja Kavaliauskaitė, Brigita Virbalytė ir Monika Vaiciukevičiūtė.
Jau po antrojo kilometro Austėja Kavaliauskaitė buvo tik 25-oje pozicijoje ir atsiliko 18 sek, o kitos lietuvės apskritai įsitaisė prie autsaiderių ir skaičiavo atsilikimą 34–40 sek.
Po trijų kilometrų mūsiškės pradėjo atsilikti daugiau kaip minutę nuo lyderių, po ties 12 km mūsiškes varžovės ėmė lenkti ratu.
Galiausiai iš finišavusios 31 sportininkės 24-ąją vietą užėmė A.Kavaliauskaitė, kurios rezultatas buvo 1 val. 37.14 min., 29-ąją pozicija užėmė B.Virbalytė – 1 val. 40.12 min., o M.Vaiciukevičiūtė liko paskutinė 31-oji – 1 val. 45.43 min.
Pergalę šventė italė Antonella Palmisano, kuri distanciją įveikė per 1 val. 28.08 min.
„Džiaugiuosi, kad turėjau garbės sudalyvauti, nors planavome kitą vietą, – po finišo aiškino geriausiai iš lietuvių pasirodžiusi A.Kavaliauskaitė. – Žinoma, oro sąlygos nebuvo geros, reikėjo visiems daug ištvermės. Tokiame karštyje buvo daug reikalų“.
Paklausta, kodėl sportininkė su kitomis lietuvėmis jau iškart atidavė iniciatyvą varžovėms ir pradėjo kovą nuo paskutiniųjų vietų, A.Kavaliauskaitė paaiškino: „Jei būčiau pradėjusi su lyderėmis, jų greičiu, tai finišo nepasiekčiau.
Nes einant 20 km turiu labai sustrateguoti savo pasirodymą – jei pradėčiau greitai, jėgos greitai išsektų. Sunkiausia yra antroje distancijos dalyje – net ir per greitai bandant finišuoti gali ir ateiti į finišą pėsčias“.
Sportininkė buvo viena iš dalyvių, kuri negavo iš teisėjų baudų dėl savojo ėjimo: „Net ir tos sportininkės gauna baudas net ir nebūdamos tarp lyderių. Šiuo atveju galiu tik pasigirti, kad mano technika neužkliuvo teisėjams“.
Tuo tarpu 39-erių B.Virbalytė po finišo kalbėjo itin atvira ir davė suprasti, kad dabar ji turės rimtai pagalvoti apie karjeros pratęsimą po 26 metų varžybų. Žinoma sportininkė tramdydama ašaras prakalbo apie savo pasirodymą.
„Turbūt šis mano pasirodymas šiandien buvo ne apie galutinę vietą, o apie kovą su savimi, apie mintis, ar turiu būti čia apskritai.
Iškovota teisė dalyvauti Europos čempionate man suteikė viltį, kad po 2022-ųjų, kai mano koja po traumos pagerėjo, aš sugrįšiu į sportą, nors ne tokia, kokia buvau, bet gal galėsiu iškovoti kelialapį į Paryžiaus žaidynes, – kalbėjo B.Virbalytė. – Dėjau visas pastangas, bet kiekvienos varžybos tik blogino situacija. Norėjau jaunajai kartai parodyti, kad duobių sporte būna daug, bet nereikia pasiduoti.
Garsėjau, kad niekada nepasiduodu, nepasitraukiu, tai man reikėjo baigti ir šias varžybas. Su kūnu pasikalbėjau ir iš jo išspaudžiau viską – bet šiame sezone jau sakau „viskas“.
Esu žmogus, kuris kažką greitai lepteli ir po to gailisi, ką pasakė. Ar baigiu karjerą? Norisi ramiai paskaičiuoti iki dešimties ir pakvėpuoti, sudėlioti visus taškus ir atsakyti sau pačiai. Arba turiu duoti savo kūnui kelių mėnesių pertrauką arba atsisėsti po sezono ir ramiai susidėlioti bei tada padaryti išvadas“.
