Istorija mena 1927 metų prancūzų triumfą „Davis Cup“ turnyre, kuomet Prancūzijos taip vadinamų keturių muškietininkų (Rene Lacoste, Jean Borota, Henri Cochet, ir Jacques Brugon) rinktinė Filadelfijoje įveikė JAV komandą.
Po metų prancūzai nusprendė ginti titulą naujame stadione. Buvo pasiūlytas 3 hektarų žemės sklypas, bet tik su išskirtine sąlyga, jei vadinsis nacionalinio didvyrio lakūno Roland Garros vardu. 1928 metais gegužės 24 dieną Prancūzijos čempionatas buvo perkeltas būtent į naująjį „Roland Garros“ aikštyną ir tokiu pavadinimu vyksta iki šių dienų.
Turnyro ištakos ir pirmasis Prancūzijos čempionatas vyko keliais dešimtmečiais anksčiau – 1891 metais. Varžybos vykdavo pakaitomis keliose skirtingose Paryžiaus vietose bei po vieną kartą Bordo (1909 m.) ir Briuselyje (1922 m.).
Moterys čempionate startavo 1897 metais.
1925-siais „Roland Garros“ atvėrė duris užsieniečiams – turnyras tapo tarptautiniu.
Tenisininkai kovojo ant skirtingų dangų. Pirmosios varžybos 1891 m. vyko ant žolės. Vėliau – nuo 1892 iki 1907 metų – sportininkai rungėsi ant smėlio kortų.
Firminis čempionato ženklas – raudonas gruntas – atsirado 1908 metais ir ant jo tenisininkai ir tenisininkės pliekiasi iki šių dienų.
Šiandien tai vienintelis Didžiojo kirčio turnyras, kuris žaidžiamas ant raudonojo molio ir grunto mišinio dangos, kurios viršutinio sluoksnio pagrindas yra smulkiai trintos raudonos plytos.
Ši danga pasižymi lėtesniu žaidimo tempu, aukščiau atšokančiu kamuoliuku, didesne variacija ir netolygiais kamuoliuko atšokimais nuo žemės.
Žinovai tvirtina, kad tai fiziškai labiausiai sekinanti danga, reikalaujanti ištvermės, kantrybės, šaltų nervų, nes žaidimas labai priklauso nuo kintančių oro sąlygų: drėgmės, temperatūros, vėjo.
Taigi šiandien tai tikra teniso korida, kuri pritraukia šimtus tūkstančių lankytojų ir milijonus televizijos transliacijų žiūrovų.
Lietuvių pėdsakai „Roland Garros“ kortuose
Plačiau kalbėti galima apie du lietuvius – Vitą Gerulaitį ir Ričardą Berankį. V.Gerulaitis buvo lietuvių kilmės, bet Amerikos pilietis, o Ričardas Berankis ilgą laiką sėkmingai žaidė „Top 100“ reitingo žaidėjų tarpe.
Vitas Gerulaitis, pramintam Lietuvos liūtu, čempionate dalyvavo 7 kartus nuo 1979 iki 1985 metų.
Debiutiniais 1979 metais Vitas nukeliavo iki pusfinalio ir tik ten teko pripažinti savo gero draugo ir varžovo korte teniso legendos Bjorno Borgo ryškų pranašumą rezultatu 2:6, 1:6, 0:6.
Jau kitais metais Vitas pasiekė turnyro finalą, kur, deja, vėl kelią pastojo tas pats Bjornas Borgas. Pralaimėta taip pat stipriai – 4:6, 2:6, 1:6.
Tais metais Vitas pusfinalyje penkių setų kovoje nugalėjo labai stiprų ir tikra teniso legenda tapusį priešininką Jimmy Conorsą. Iki tol amerikietis buvo įveikęs Vitą 16 kartų iš eilės.
Po neseniai, metų pradžioje, pasiektos pergalės Vitas ištarė vieną garsiausių teniso pasaulyje frazę: „....ir tegul tai būna pamoka kiekvienam iš jūsų – niekas nenugalės Vito 17 kartų iš eilės!“ .
Vis tik didžiausias Vito baudėjas teniso korte buvo ta pati Švedijos teniso žvaigždė Bjornas Borgas. Iš 18 žaistų oficialių susitikimų Vitui teko tik viena pergalė.
Vėliau pasirodymai buvo kuklesni, bet Vitas labai mėgo šį turnyrą Paryžiuje, nors Amerikoje tokio tipo grunto kortai niekada nebuvo labai populiarūs.
Ričardas Berankis kone 15 metų yra šių dienų mūsų teniso herojus bei teniso ambasadorius. „Roland Garros“ turnyre Ričardas dalyvavo 12 kartų. Iš jų tris kartus kvalifikacijose ir devynis pagrindiniame turnyre.
Patys sėkmingiausi Ričardui buvo 2021 metai. Tada pavyko pasiekti 3 turnyro ratą, pakeliui įveikiant prancūzą Ugo Humbertą ir australą Jamesą Duckworthą. Ričardas suklupo trečiame rate kovoje su pirmąja pasaulio rakete Novaku Džokovičiumi.
Lietuvis keturis kartus dalyvavo dvejetų kategorijoje, bet aukščiau antrojo rato nepakilta. Ši lėta grunto danga yra mažiausiai palanki Ričardo žaidimo stiliui ir nėra jo mėgiama.
Savos karjeros metu jis stengiasi vengti grunto dangos turnyrų. Bet žinoma, Prancūzijos atvirasis čempionatas visus vilioja savo dideliais piniginiais prizais, bei profesionalų reitingo taškais.
Šiemet „Roland Garros“ turnyre debiutavo pirmoji Lietuvos atstovė Justina Mikulskytė, kuri čempionatą pradėjo nuo kvalifikacijos. Deja debiutas atrankos turnyre nebuvo sėkmingas: Justina pralaimėjo rimtai oponentei japonei rezultatu 2:6/1:6.
Apskritai, patekti į pagrindą tikrai nėra lengva užduotis. Pavyzdžiui, R.Berankiui iš trijų bandymų nepavyko nei karto prasimušti.
Kvalifikacinė atranka yra atskiros varžybos, o siekti pergalių visas dalyves motyvuoja karjeros galimybės ir solidi finansinė paskata.
Taip pat būtina išskirti ir mūsų jaunąją teniso viltį Edą Butvilą, kuris jaunimo (iki 18 metų) kategorijoje 2022 m. yra tapęs dvejetų čempionu. Ten pat vienetų turnyre jis pasiekė trečią ratą.
Šių metų favoritai ir prognozės
Akivaizdu, kad 2024 metai tai jau teniso kartų ir favoritų kaitos ir traukimosi metai. Rafaelis Nadalis, triumfavęs net 14 kartų, žaidžia paskutinį sezoną ir, labai tikėtina, kad finalinės kovos liko prisiminimuose.
Bet būtent čia jis tikras karalius, kurio pasiekimo, matomai, niekas nepakartos ir vargiai ar priartės. Vis dar pirmoji pasaulio raketė Novakas Džokovičius taip pat priartėjo prie karjeros saulėlydžio.
Serbas pastebimai silpnesnės sportinės formos ir šiais metais dar nėra laimėjęs jokio turnyro. Tikėtina, jog lemiamos kovos dėl trofėjaus vyks tarp jaunosios kartos talentų, kurių išties nemažai: Janikas Sinneris, Carlosas Alcarazas, Stefanosas Tsitsipas, Casperas Ruudas.
Vyresni Daniilas Medvedevas bei Andrejus Rubliovas atsikirsti jaunimui mėgins išnaudoję savo patirtį.
Apie du dešimtmečius didžiųjų kirčių titulų laurus dalindavosi ir rezultatų stabilumą garantavo didysis trejetas – Roger Federeras, Rafaelis Nadalis, Novakas Džokovičius, kurie tik retkarčiais leisdavo pasižymėti įgavusiems puikią formą Andy Murray'ui, Stanui Wavrinkai. Kartais tarp lyderių pasiklysdavo vienadieniai laimingieji.
Kartų kaita turnyrą nuspalvins intrigomis ir neapibrėžtumu, kurių senokai nebuvo Paryžiaus kortuose.
Moterų turnyras absoliučiai neprognozuojamas. Čia visuomet reikia tikėtis staigmenų, o, žinant, kad laukia raudonojo grunto iššūkiai, ypač. Visgi šiuo metu tam tikra hierarchija egzistuoja ir pagrindinės favoritės yra Iga Swiatek, Aryna Sabalenka, Coco Gauff bei Elena Rybakina.
Tačiau kaip ir minėta, tarp merginų visada yra keli „juodieji arkliukai“ galintys pateikti didelę staigmeną. Geriausias pavyzdys yra mūsų kaimynė Jelena Ostapenka iš Latvijos, kuri Paryžių užkariavo 2017 metais.
„Roland Garros“ skaičių pynėje
Šių metų prizinis fondas – 53,5 milijonai eurų. Čempionams (vienetų kategorija) skirta po 1,2 milijono. Tai 4,34 proc. daugiau nei praeitais metais. Mažiausia galima išmoka pralošusiems pirmame kvalifikacijos rate – 20 tūkstančių eurų, o tai net 25 procentais daugiau nei pernai.
„Roland Garros“ turi jauniausią istorijoje didžiojo kirčio čempioną vyrų kategorijoje: tai Michaelas Changas. 1989 metais finalo dieną jam tebuvo 17 metų 3 mėn. Monica Seles tapo Prancūzijos čempionato nugalėtoja sulaukusi vos 16 metų 189 dienų ir atsilieka vos 72 dienomis nuo absoliučiai jauniausios teniso atletės Didžiojo kirčio čempionės Martinos Hingis.
13.5 hektarų teritorija talpina 20 teniso kortų, tarp kurių 3 stadionai. Solidžiausias „Phillipe Chatrier“ talpina 15000 žiūrovų; kuklesnis „Suzan Lenglen“ su 10 068 vietų bei „Simone Mathhieu“ įrengusi 5000 vietų. Stadionams suteikti Prancūzijos ir pasaulio teniso legendų vardai, apie kurias rašomos knygos ir straipsniai.
2007 metais „Roland Garros“ pirmasis pasiūlė sulyginti prizinio fondo išmokas tarp vyrų ir moterų. Diskusija dėl išmokų sulyginimo tęsiasi iki šiol. Pagrindinis argumentas vyrų naudai yra tas, jog vyrų ir moterų taisyklių formatas skirtingas, o tai reiškia kad vyrai aikštėse praleidžia apie 20 proc. ilgiau nei moterys.
Čempionato taurės ir lėkštės yra padarytos iš gryno sidabro.
Ilgiausias čempionato mačas truko tarp dviejų prancūzų – Fabrice Santoro ir Arnaud Clemento. 2004 metais prancūzų mūšis tęsėsi 6 val. ir 33 min.
