Tituluotas sunkiasvoris lietuvis čempionate Ispanijoje žengė be rimtesnių suklupimų ir viršūnę pasiekė įspūdingu rezultatu. Jis pakeliui iki aukso įveikė bulgarą Eveliną Fartsovą 5:0, ketvirtfinalyje tokiu pačiu rezultatu – švedą Sebastieną Erikssoną, pusfinalyje – lenką Artiomą Akimenkovą ir susitvarkė finale 5:0 su karvelu Goderzi Kapanidze.
Pastarasis kovotojas iš galimybės grumtis dėl aukso patraukė lietuvį Pauliu Žimantą. Tiesa, tas „patraukimas“ buvo keistokas – lietuvis be jokių kalbų dominavo prieš varžovą, tačiau per savo norą nugalėti P.Žimantas tris kartus smūgiavo neleistinai ir teisėjai atsižvelgė į tuos įspėjimus ir pergalę skyrė G.Kanapidzei.
Tačiau jau finale E.Gužauskas nekartojo kito sunkiasvorio klaidų ir ramiai per 3 minutes įveikė oponentą 5:0.
„Tas kovotojas perėjo iš kitos organizacijos. Nemačiau jo kovojant pas mus, tai buvo sunku vertinti kartvelo pajėgumą, – laimėjęs auksą tikino E.Gužauskas. – Jo pajėgumą galėjome suprasti po ketvirtfinalio, kai jis įveikė pasaulio vicečempioną ir vieną iš favoritų lenką Maciejų Mazurą.
Prieš Paulių laimėjo, teisingiau, nelaimėjo, bet praėjo į finalą – tokios taisyklės. Vertinu šį savo pasirodymą gerai, nors girdėjau ant tatamio trenerio žodžius, ką dariau negerai“.
– Ką jums reiškia šis titulas?
– Praėjusiame čempionate Švedijoje aš nedalyvavau. Realiai iš esmės tada neapgyniau titulo. Bet jei kalbėsime faktų kalba, tai laimėjau tuomet, kai dalyvaudavau Europos čempionatuose – tai reiškia, kad išlieku stipriausiu Europoje.
– Sakėte, kad kartvelas atėjo iš kitos karatė organizacijos. Tai reiškia, kad jo kovos stilius visiškai kitoks?
– Manau, kad jis eidamas iki finalo turėjo nemažai traumų, sopulių. Bet tai jo stilius – eiti tik į priekį. Kartvelas nebandė gintis, nebandė judėti po tatamį – jis tiesiog „sugerinėjo“ smūgius. Nors su juo nebuvo labai sunku kovoti, bet kaip varžovas jis labai stiprius buvo.
Jis galbūt būtų dar labiau pavojingas, jei nebūtų susitikęs pusfinalyje su Pauliumi Žimantu, kuris padarė tikrai nemažai jam žalos savo smūgiais. Bet burtai yra burtai...
– Kas pavyko šiame čempionate?
– Pavyko įsivažiuoti. Tai svarbu, nes nežinai, kaip pasijausi dirbdamas ant tatamio – gali nusimušti kvėpavimą ir būtų sunkiau.
Visada norisi apsiginti nuo varžovų smūgių, tačiau kai gyniesi, nukenčia puolimas – gerai, kad pavyko įsivažiuoti ir mažiau galvojau apie gynybą.
– Iškovojote kvietimą į pasaulio pirmenybes Japonijoje.
– Taip. Bet į Japoniją susirinks visi tie, kurie tikrai negalvoja tik apie vieną pergalę turnyre. Visi atvažiuos geriausi – važiuosiu ten visus įveikti. Tai įpareigoja.
– Lietuva iškovojo 3 aukso medalius ir dar penkis kitų prabų apdovanojimus. Taip pat yra ir keturi apdovanojimai kata rungtyje. Kaip vertinti juos?
– Manau, kad galėjo būti geriau. Buvo pas mus rinktinėje kovotojų, kurie tikrai yra nusipelnę finalų. Bet tai ne man klausimas. Galiu vertinti tik savo pasirodymą, o jis buvo geras.
– Norėjosi lietuviško finalo tarp jūsų ir P.Žimanto?
– Žinoma. Norisi kuo daugiau medalių Lietuvai ir kuo labiau spindinčių. Labai norėjau finale pakovoti su juo – daug metų su Pauliumi treniruojamės, sergu už jį. Žinoma, jei būtų finalas, gal kalbėčiau, kad jam šiek tiek mažiau sektųsi nei man.
