„Praėjusių metų pabaigoje, kai pradėjau ruoštis „ADCC“ turnyrui, buvau įgavęs geriausią formą. Ten sugebėjau prasibrauti iki ketvirtfinalio, o tai yra Lietuvos rekordas. Po šio turnyro, natūralu, forma kiek krito, 2024-uosius pradėjau vangokai, tačiau dabar grįžinėju į piką. Reakcija gerėja, fizinis pasirengimas gerėja, neabejoju, kad viskas bus gerai“, – sakė T.Smirnovas.
Per savo karjerą ne vieną Lietuvos, Baltijos šalių, Europos ir pasaulio čempiono titulą turintis kovotojas neslepia, kad artėjant trisdešimtmečiui daugelis pergalių pasiekiamos pasitelkiant patirtį ir dėl jos atsirandant ramybei.
– Tomai, ar neprideda spaudimo pasiruošimas, kai lūkesčiai iš paties tikrai didžiuliai?
– Nepasakyčiau. Labai gerai, kad varžybos vyks Lietuvoje, niekur nereikia važiuoti, o čia yra didelis pliusas. Ruošiuosi įprastai, o šeštadienį vyksiu pasiimti tai, kas yra mūsų.
– Jau esate nusprendęs varžytis dėl absoliučios kategorijos diržo. Kaip galvojate, kodėl jums turėtų atitekti tas diržas?
– Na, reikia nepamiršti, kad aš jau esu šios organizacijos čempionas ir savo kategorijos, ir absoliutaus svorio. Jei negalvočiau, kad galiu laimėti, net nedalyvaučiau. Tik klausimas, kas su manim eis kovoti? Tikiuosi, kad ne su saviškiais, nes tai man sunkiausia. Saviškiai žino, ką aš darau, kaip kovoju ir bus tikrai nelengva.
– Praėjusių metų Europos čempionate lietuviai pasirodė žymiai prasčiau nei įprastai?
– Galiu tik daryti prielaidą, kad nebuvo pajėgių kovotojų, kurie sugebėtų apginti Lietuvos vardą, titulą, kad diržai liktų Lietuvoje. Atvažiavo stipresni užsienio atstovai, pasiėmė diržą ir išvežė pas save į namus.
– Kaip galvojate, kokie jūsų privalumai būsimame čempionate?
– Kaip sakoma, ne jauniklis. Jau 28-eri, kaip sakoma, patirties jau sukaupiau pakankamai. Jauną žmogų galima ir apžaisti, apgauti, o su vyresniu truputį sunkiau. Taisyklės man yra puikiai žinomos žinau, tad tiesiog reikia kovoti.
