Be Vilniaus „Twinsbet“ arenoje įteiktų aukso medalių Ukrainai atiteko ir kvietimas į stipresnę A grupę, kurioje jie žais jau kitąmet.
Lietuviai turėjo tenkintis paguodos sidabro medaliais.
Abi komandos iki penktadienio mūšio nebuvo pralaimėjusios: ukrainiečiai sudaužė estus 8:0, o kinus – 9:0, palaužė ispanus 6:1 ir Nyderlandus 4:0.
Savo ruožtu lietuviai susitvarkė su estais 6:1, nurungė ispanus ir kinus 3:0 ir šiaip ne taip palaužė olandus 3:2.
Penktadienį pirmasis kėlinys prasidėjo Ukrainos ekipos atakomis, kurias galingu smūgiu 9 min. vainikavo Daniilo Trachto įvartis. Po jo mūsiškiai lyg ir perėmė iniciatyvą, bet ritulys į ukrainiečių vartus niekaip nėjo.
Antro kėlinio 30-ąją min. tas pats D.Trachtas pakišo lazdą ir ritulys, pakeitęs skriejimo trajektoriją, vėl įskriejo į Manto Armalio ginamus vartus – rezultatas tapo jau 2:0.
Trečiame kėlinyje lietuviai kurį laiką bandė sumažinti skirtumą, tačiau galiausiai ir vėl pasižymėjo mūsų ekipos varžovai. Stipriu smūgiu 53 min. rezultatą 3:0 padarė Andrijus Denyskinas.
Likus žaisti 3 min. galiausiai lietuviai išnaudojo kiekybinę persvarą ir skirtumą sumažino Eimantas Noreika. Bet neilgam.
Trenerių štabas nutarė eiti va-bank ir iškart pakeitė vartininką šeštuoju žaidėju, bet Ukraina po keliolikos sekundžių įmušė paskutinį turnyro įvartį – 58 min. pasižymėjo Oleksanderis Peresunko.
„Per vėlai įmušėme įvartį. Dar vienam sezonui liekame šioje grupėje. Gal šiek tiek mane tenkina toks rezultatas, bet liūdna.
Tačiau kitais metais mes darysime viską, kad patektume į aukštesnį divizioną. Nesvarbu, kur vyks varžybos, bet sieksime tik aukso“, – po mačo aiškino Nerijus Ališauskas.
„Tokiai šaliai kaip Lietuva, tai vis tiek labai geras rezultatas. Dėl to momento, kai pakeitėme vartininką, iš esmės galvojome, kad reikia kabintis į galimybę.
Gal įvartis būtų padėjęs pakeisti situaciją. Sakau, galvojome apie šansą“, – aiškino Lietuvos rinktinės treneris kanadietis Ronas Pasco.
„Taip ir vertinu tą čempionatą – tikslas buvo kitas. Norėjau pabaigti čempionatą kitą, aukštesne nata, tačiau neapvyko, – po apdovanojimų ceremonijos aiškino su rinktine atsisveikinantis 33-ejų Tadas Kumeliauskas. – Gaila, kad taip įvyko.“
– Ar pralaimėjote stipresnei komandai?
– Taip. Bet galėjome žaisti su jais. Ir turėjome progų pelnyti įvarčius. Nebuvo taip, kad ukrainiečiai dominavo. Pirmą kėlinį susirinkome baudos minučių, jie realizavo vieną, o po to buvo sunku sugrįžti į mačą.
– Buvote viena drausmingiausių komandų turnyre, tačiau pirmame kėlinyje gavote tris pražangas. Kodėl taip atsitiko?
– Norėčiau pakomentuoti, tačiau nieko nesakysiu.
– Ar buvo iš esmės šansų kabintis į Ukrainą?
– Taip, šansų buvo. Mes rūbinėje prieš antrąjį kėlinį kalbėjome, kad reikia greito įvarčio ir viskas pasikeis. Bet to padaryti neapvyko. Baigiantis trečiam kėliniui įmušėme, tada jau pakeitėme vartininką, rizikavome, tačiau nepavyko.
– Ukraina gali užsikabinti aukštesnėje grupėje?
– Sunku pasakyti. Žaidimo lygis ten aukštas, tačiau komandos ir jų sudėtys skiriasi. Kiek teko pamatyti, ten geras lygis.
– Kokios rungtynės Jums liks atmintyje kaip geriausios per karjerą rinktinėje?
– Kai laimėjome aukštesniame divizione bronzą ir, žinoma, 2018 metų čempionatas Kaune ir pergalingas auksinis mačas.
– Kada Lietuva galėtų sugrįžti į I diviziono A grupę?
– Tai matote, kad šiandien galėjome. Bet nepasisekė.
– Kodėl nutarėte trauktis iš rinktinės?
– Jau kurį laiką nežaidžiu profesionaliai ledo ritulio. Nesiseka derinti darbo ir sporto. Pastarąjį mėnesį tik nakvodavau namie. Per sunku nematyti šeimos ir vaikų.
