„Papildų rinka yra nekontroliuojama. Tai reiškia, kad įmonė, kuri gamina maisto papildus, gali ingredientus siųstis iš Indijos, Kinijos ir po to pardavinėti dvigubai-trigubai didesne kaina. Žinoma, tai būtų pigiau nei fizinėse parduotuvėse, bet tuo pačiu nežinai, ką vartoji“, – teigė Lietuvos antidopingo agentūros direktorė Rūta Banytė.
Už neaiškios sudėties papildų vartojimą pasaulyje jau nukentėjo ne vienas sportininkas, dėl to netgi sulaukęs diskvalifikacijos už draudžiamų medžiagų vartojimą – ne išimtis ir Lietuva.
Agentūros atliktas šalies gyventojų fizinio aktyvumo ir papildų sportui vartojimo tyrimas atskleidė, kad sportui skirtus papildus didžioji dalis vartojančių juos įsigyja internete. Net 42 procentai respondentų nesijaučia tikri dėl to, kad jų vartojami papildai yra saugūs, o 39 proc. apklaustųjų pripažino, kad nėra tikri, kaip šie papildai veikia organizmą.
„Anksčiau buvo atliekamos įvairios apklausos ir surinkti duomenys rodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų per dieną naudoja bent vieną maisto papildą. Yra daug gajų mitų, kad vienas ar kitas sporto papildas daro stebuklus ir žmonės kartais juos vartoja tik todėl, nes pasiduoda aplinkos įtakai. Projekto apklausos tikslas buvo išsiaiškinti maisto papildų, ypač sporto papildų, paplitimą, kodėl žmonės juos vartoja ir įspėti, kad ta rinka nėra tinkamai kontroliuojama. Norime atkreipti dėmesį, kad prieš vartodami pagalvotumėte, ar jų tikrai reikia bei kad jie gali būti užteršti“, – sakė už Lietuvos antidopingo agentūros švietimą atsakinga vadybininkė Dalia Motėjūnaitė.
Pasak agentūros vadovės R.Banytės, pirmiausia reiktų įsitikinti, ar papildų sportuojančiam žmogui apskritai reikia. Patartina prieš įsigyjant papildus atlikti kraujo tyrimus bei pagal juos, pasitarus su gydytoju, spręsti apie galimų mikroelementų trūkumą.
„Dažnas sportuojantis žmogus galvoja, kad jam nebepakanka įprastų maisto medžiagų, tada pradeda pirkti papildus, leidžia pinigus, bet ne visada tie maisto papildai yra reikalingi. Pati pirma žinia – nenaudok maisto papildo, jei nežinai, kad jis yra reikalingas. Tai reiškia, kad turėtų būti reguliarus sveikatos patikrinimas, reguliariai atliekami kraujo tyrimai ir tik pagal tuos rezultatus gydytojas turėtų įvertinti ir pasakyti, jei negaunate tam tikros medžiagos iš maisto ir dėl to reikia vartoti papildomai. Dar yra ir kiti sporto papildai, kurie reklamuojami tarsi stebuklingos priemonės, tačiau ne visada atitinka tikrovę“, – teigė R.Banytė.
Lietuvos antidopingo agentūra pastaraisiais metais diskvalifikavo kelis sportininkus, vartojusius užterštus maisto papildus ir dėl to sulaukusius teigiamų dopingo testų rezultatų. Pasaulyje nuskambėjo Vimbldono bei „French Open“ teniso turnyrų čempionės Simonos Halep dopingo byla: rumunei pavyko įrodyti, kad trenerio pasiūlytuose papilduose buvo draudžiamų preparatų, apie kuriuos papildus gaminanti įmonė nenurodė, tačiau tenisininkė vis tiek sulaukė diskvalifikacijos.
„Sportininkas yra atsakingas už viską, kas patenka į jo organizmą. Svarbu įsitikinti, iš kur maisto papildą perki: ar tai yra Lietuvoje registruotas pardavėjas, ar internetinė parduotuvė. Jei pastaroji – nežinai, ką gausi. Nepaisant to, kad nėra didelio papildus įvežančių įmonių reguliavimo, tie, kurie įveža, turi pateikti tam tikrus kokybės sertifikatus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Čia gali atsirasti šiokia tokia apsauga, ne dėl draudžiamų medžiagų, bet dėl to, kad maisto papildai nebus užkrėsti, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais“, – dėstė D.Motėjunaitė.
Vykdydama UNESCO finansuojamą „Sporto papildų rizikos“ projektą, Lietuvos antidopingo agentūra viliasi informuoti visuomenę apie galimą papildų žalą bei jų vartojimo riziką.
„Šis projektas atsirado todėl, kad mes galėtumėme sužinoti visuomenės nuomonę apie sporto papildus ir tai leistų garsiai kalbėti. Projekto tikslas nėra pateikti teisingą atsakymą dėl sporto papildų pasirinkimo. Norime pažadinti visuomenės budrumą atsakingai rinktis. Sportui neabejinga visuomenė turi suvokti, kad maisto produktai yra maisto šaltinis, o maisto papildai gali papildyti jūsų racioną, bet jie Lietuvoje yra pilkojoje zonoje. Niekas netiria apie draudžiamas medžiagas būtent sportininkams, – kalbėjo D.Motėjūnaitė. – Agentūros tikslas nėra sumažinti papildų rinką. Mūsų darbo esmė yra sportininkai, kurie rizikuoja sportine karjera, neretai apie tą turėdami per mažai žinių.“
