Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo visose iki tol olimpiadose savo sportininkus turėjusi Lietuvos bokso federacija nelinksmai stebėjo Tokijo žaidynių batalijas – jose nebuvo nė vieno mūsų boksininko.
„Čia ne viskas paprasta. Nebuvo taip, kad mūsiškiai neprasibrautų pro atranką į olimpiadą. Kaip žinote, ten buvo tiek koronaviruso pandemija, tiek ir bėdos su Tarptautine bokso federacija (IBA), – kalbėjo Lietuvos bokso federacijos prezidentas Darius Šaluga. – Į Tokiją olimpinis komitetas sukvietė visus boksininkus pagal tuo metu sugalvotus reitingus.
Jie buvo labiau mistiniai – kažkur turėjai rinkti taškus, o atrankos turnyrų niekas nerengė. Jei jie būtų įvykę, garantuoju, kad bent du lietuviai pasiimtų tuos kelialapius“.
Tačiau šįkart iš IBA atranką perėmęs Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) rengia dvejas bokso varžybas, per kurias dalina po 124 kvietimus į vyrų ir moterų olimpinius turnyrus.
Dalis kvietimų buvo išdalinta per Europos bei Azijos pirmenybes, Afrikos atrankoje ir Panamerikos žaidynėse.
Paskutinieji bilietai į Paryžių turėjo atitekti dviejų pasaulio atrankos turnyrų geriausiems boksininkams: kovo 3–12 dienomis pirmasis toks turnyras įvyko Italijos Busto Arsicijuje, o antrasis bus surengtas gegužės 23 – birželio 3 dienomis Tailando sostinėje Bankoke.
Lietuvos boksininkai vis dar tik svajoja iškovoti kelialapius į žaidynės, nes pirmasis turnyras mūsiškiams baigėsi tuščiai.
Nei svorio kategorijoje iki 60 kg kovojusi Ana Starovoitova, iki 75 kg besivaržiusi Gabrielė Stonkutė nei vyrai – Andriejus Lavrenovas (iki 63,5 kg), Aleksandras Trofimčiukas (iki 71 kg), Robertas Liorančas (iki 80 kg), Darius Voišnarovičius (iki 92 kg) ar Jonas Jazevičius (per 92 kg) nesugebėjo peržengti ribos, kuri garantuotų olimpiečio statusą.
Visi šie atletai gal ir galėtų dar kartą save išbandyti ir paskutiniame olimpiniame atrankos turnyre Tailande, tačiau gavusi itin siaubingai apkarpytą valstybės finansavimą Lietuvos bokso federacija nutarė į Bankoką siųsti tik 3 arba 4 sportininkus.
Nacionalinė sporto agentūra (NSA) pagal 2024 metų aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo modelį šalies boksininkams nutarė skirti šiek tiek daugiau kaip 416 tūkst. eurų – tai 24,5 proc. mažiau nei buvo atseikėta 2023 metais.
„Net nebijau to garsiai pasakyti – olimpiniais metais valdininkija mus tiesiog apgavo, – žodžių nerinko šalies bokso federacijos vedlys. – Mes patikėjome gražiomis kalbomis apie būtinybę boikotuoti varžybas su agresoriais rusais ir baltarusiais, šventai tikėjome deklaracijomis, jog finansavimas dėl nedalyvavimo tokiuose čempionatuose ir neiškovotos vietos neturės įtakos būsimiems skiriamiems pinigams.
Mes boikotavome du Europos ir tris pasaulio čempionatus, kuriuose varžėsi karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos boksininkai. Ir? Dabar aiškinama, kad jei nėra iškovotų tam tikrų vietų tarptautinėje arenoje, nėra ir reikiamo finansavimo.
Viskas prasilenkia su morale ir buvusiomis deklaracijomis. Kitą vertus, patys kalti, kad tikėjome sporto valdininkų žodžiais, kurie buvo tik tušti plepalai“.
Federacija į Tailandą dar vienam bandymui išplėšti kelialapius į olimpiadą žadą siųsti G.Stonkutę, A.Trofimčiuką ir J.Jazevičių.
Ir galvoja apie vieno iš geriausių šalies boksininko Eimanto Stanionio dalyvavimą atrankoje.
Tiesa, 29 metų kaunietis gegužės 4 dieną Las Vegase gins WBA organizacijos pusvidutinio pasaulio čempiono diržą mūšyje su Venesuelos atstovu 37-erių Gabrieliu Maestre.
„Čia ir yra pagrindinis kabliukas. Niekas nežino, kaip pasibaigs ta kova – ar Eimantas, neduok dieve, nesusižeis, ar sugebės atsistatyti.
Juk skirtumas tarp abiejų varžybų yra tik pora savaičių. Viliamės, kad jis bus Tailande, bet reikia suprasti, kad Las Vegase jis gali turėti ir 12 raundų kovą“, – pasakojo D.Šaluga.
Dar vienas lietuvių nepatekimas į olimpines žaidynes būtų nemenkas smūgis visai Lietuvos bokso sistemai.
Tiesa, medalį nuo Nepriklausomybės atgavimo dienos žaidynėse yra iškovojęs tik Evaldas Petrauskas, kuris 2012 metų Londono olimpiadoje užėmė trečiąją vietą.
– Lieka dar vienas atrankos turnyras. Vis dėlto, bus Lietuvos olimpinėje rinktinėje Paryžiuje boksininkas ar boksininkė?, – lrytas.lt paklausė D.Šalugos.
– Manau, kad visur bokso salėse nuo šiol reikia didelėmis raidėmis parašyti „praleisti metai be kovų – meistriškumo žlugdymas“.
Kaip jau sakiau, dėl karą sukėlusios Rusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose mes atsisakėme varžytis tiek Europos, tiek ir pasaulio čempionatuose.
Niekur nevykome ir tai iš esmės ne tik demoralizavo boksininkus, bet ir pakirto jų meistriškumą. Sakysime, atrankoje Italijoje G.Stonkutė turėjo be didesnių problemų susidoroti su varžovėmis, tačiau nusileido oponentei, kurią anksčiau be vargo įveikė.
Susideda viskas – ir psichologija, ir patirties praradimas: kai nesiboksuoji, kreivė negali savaime kilti aukštyn. Viliuosi, kad kelialapis bus, bet ta svajonė šiek tiek su pesimizmo gaidele. Neteisingai mokėmės – iš savo, o ne kitų klaidų.
– Bus tam tikra tragedija Lietuvos boksui, jei antrą olimpiadą iš eilės mūsų šalis neturės boksininko žaidynėse?
– Žinote, ne šis dalykas gali virsti tragedija. Vieną iš seniausių olimpinių sporto šakų planuojama išbraukti iš 2028 metų Los Andželo žaidynių. Tai bus tragedija visam bokso pasauliui.
Nors tai nėra deklaruota ar jau įteisinta Tarptautinio olimpinio komiteto chartijoje, tačiau apie tai rimtai šnekama užkulisiuose, tarytum tai jau faktas. Žinoma, kol nėra viešai paskelbta, to nėra, bet Los Andželo žaidynių programoje kol kas nėra bokso.
Toks išbraukimas būtų šios sporto šakos žlugimo pradžia. Patys suprantate, kad visos valstybės labiau remia olimpines sporto šakas, joms skiriamas finansavimas, o neolimpinės seka iš paskos ir bando kapanotis kaip gali.
– Tarptautinis olimpinis komitetas atėmė iš IBA teisę rengti olimpinę atranką ir išbraukė šią organizaciją iš savo narių. Jos vadovas Rusijos politikas ir verslininkas Umaras Kremliovas dar bandė per teismus sugrįžti į olimpinę šeimą, bet nieko nepešė. Negalvojate, kad boksas ujamas iš olimpinio sporto dėl IBA veiklos palaikant agresoriaus boksininkus?
– Labiau taip yra dėl buvusių bėdų su neskaidriu bokso finansavimu ir kriminalinio elemento įsigalėjimo tarptautinėje organizacijoje. Dabar tai yra pasekmės vykdytos veiklos.
– Ar Lietuva turi sąsajų su IBA?
– Mūsų federacija laikosi griežtos pozicijos IBA atžvilgiu – Lietuvos boksininkai niekada nedalyvaus varžybose, kuriose kovos rusai ar baltarusiai.
Ir tokios pozicijos laikysimės, nors mūsų sporto valdžios kalbos kardinaliai pasikeitė per metus – kai rusai užpuolė Ukrainą, visi sutarėme boikotuoti agresorių, su juo nedalyvauti varžybose.
Dabar girdime valdžios žmonių „išsiraitymą“, kad gal patys sportininkai turi su federacijomis nutarti, ar kovoti, ar nekovoti su rusų atletais. Čia toks nemalonus pozicijos posūkis.
Dėl IBA, tai ji bando privilioti ir vilioja tiek Afriką, tiek pusę Europos rusiškais pinigais. Įkūrė „Champions nicht“ varžybų platformą, į kurią vilioja boksininkus didelėmis prizinio fondo sumomis.
Žinoma, IBA remia Rusijos valstybinė įmonė „Gazprom“ ir čempionams žadama po 1 mln. dolerių. Kaip alternatyva IBA organizacijai sukurta Europoje „Nord boxing“ organizacija, tačiau ji raumenų neturi.
Ir mes negalime prisidėti niekuo – mat pasitraukus iš IBA netektume valstybės finansavimo. Kodėl? Todėl, kad Nacionalinė sporto agentūra finansuoja federacijas, kurios yra pripažintų tarptautinių organizacijų narės.
IBA, nors ir rusų valdoma, vis tiek išlieka pripažinta pasaulyje, o „Nord boxing“ – ne. Mes priversti likti IBA, kad galėtume vystyti boksą Lietuvoje.
