E. Macronas sakė, kad vietoj komandų plukdymo baržomis, ceremonija galėtų „apsiriboti Trocadero“ pastatu kitoje upės pusėje nuo Eifelio bokšto arba „netgi persikelti į „Stade de France“. Paryžiaus organizatoriai sugalvojo beprecedentę ceremoniją Olimpinių žaidynių istorijoje, nes ji skiriasi nuo tradicijos žaidynes atidaryti pagrindiniame stadione.
Tačiau Olimpinės žaidynės rengiamos vykstant karui Ukrainoje ir Gazos Ruože, todėl ceremonijos dalyviai gali būti pažeidžiami – pavyzdžiui, Prancūzijos valdžios institucijos užsiminė apie drono atakos galimybę.
Kol kas organizatoriai neigia, kad liepos 26 dieną vyksianti ceremonija galėtų būti perkelta į kitą vietą, jei valdžios institucijos manytų, kad yra tikimybė, jog į ją bus taikomasi. „Ši atidarymo ceremonija... yra svarbiausia pasaulyje. Mes galime tai padaryti ir padarysime“, – sakė E. Macronas interviu televizijoms BFMTV ir RMC.
Tačiau jis pridūrė, kad „yra planas B ir C“, įskaitant ceremonijos perkėlimą į Paryžiaus šiaurėje esantį „Stade de France“, pagrindinį olimpinių žaidynių stadioną, kuriame vyks regbio septynetų ir lengvosios atletikos varžybos. „Tai analizuosime realiuoju laiku“, – pridūrė E. Macronas. Tačiau ceremonijos perkėlimas iš Senos upės būtų didžiulis darbas ir atimtų iš Paryžiaus olimpinių žaidynių išskirtinį įvaizdį.
Manoma, kad ceremonijoje dalyvaus daugiau kaip 300 000 žiūrovų, o dar 200 000 ją stebės iš pastatų, stovinčių palei Senos upę.
Kol kas visos šalys, įskaitant labiausiai rizikuoti vengiančias JAV ir Izraelį, pareiškė, kad planuoja dalyvauti upės parade po atviru dangumi.
E. Macronas taip pat sakė, kad padarys „viską, kas įmanoma“, kad žaidynių metu galiotų olimpinės paliaubos – tai yra istorinė tradicija, pagal kurią Olimpinių žaidynių metu nurimsta karai. Paralimpinės žaidynės vyks po Olimpinių žaidynių, jos prasidės rugpjūčio 28 dieną.
