„Šiuolaikinis mokslas pakartotiniais tyrimais įrodė, kad taisyklingas ir reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš paveikiausių būdų kovoti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurios dėl pasyvaus gyvenimo būdo kankina vis didesnę Vakarų visuomenės dalį.
Mūsų šalyje žmonės gan aktyviai užsiima įvairiais sportais, bet reguliaraus, taisyklingo judėjimo, kuris užtikrintų organizmo sveikatą, vis dar neturime. 2020-aisiais PSO išleistų naujausiais tyrimais paremtų fizinio aktyvumo rekomendacijų nežino net ir daugelis kūno kultūros mokytojų, todėl jų nėra mokomi ir mūsų vaikai“, – teigia Taisyklingų judėjimo įgūdžių savaitgalyje Krivasalyje gegužę patarimais pasidalinsiantis prof. A. Skurvydas.
Socialinių mokslų daktaras, fizinio rengimo treneris bei sveiko judesio specialistas Andrius Norkus pagrindines žinias apie sveikatai palaikyti būtiną judėjimą vadina elementariu fiziniu raštingumu.
„Vis daugiau kalbame apie finansinį raštingumą, tačiau norint kokybiškai gyventi ilgiau, turėti bent jau fizinio raštingumo pagrindus yra būtina. Pavyzdžiui, daugybė žmonių šiandien gyvena tokiomis „miesto legendomis“, kaip sveikatą užtikrinantys 10 tūkstančių žingsnių per dieną. Juos nueiti, žinoma, yra nepalyginamai geriau nei sėdėti ant sofos, tačiau, norėdami būti sveiki ir kiek įmanoma nutolinti senatvę, turime lavintis visus raumenis ir judėti įvairiai: reguliariai daryti jėgos, tempimo, ištvermės pratimus“, – sako A. Norkus.
Eksperto teigimu, reguliariai ir taisyklingai judėti šiandien yra privalu visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, nes toks fizinis aktyvumas yra skirtas ne išskirtinėms kūno formoms kurti ar sporto pasiekimams užtikrinti, bet sveikatos labui.
Sparčiai modernėjant technologijoms, vis daugiau profesijų bei pramogų tampa sėdimu užsiėmimu, pasyvumą renkantis automobilį ar viešąjį transportą kelionėms po miestą vietoje ėjimo pėsčiomis užtikrina ir gerėjantis pragyvenimo lygis bei infrastruktūra. Visa tai kartu su netaisyklinga mityba ir nuolat augančiu patiriamo streso lygiu skatina įvairius lėtinius susirgimus, kurių galima būtų išvengti į savo rutiną įskiepijus taisyklingo judėjimo sistemą.
Pasak A. Skurvydo, ši sistema yra sudaryta iš 9 jėgos pratimų, 5 raumenų grupėms skirtų tempimo pratimų bei ištvermės pratimų, kuriuose išskirtinis dėmesys skiriamas ištisiniam bei intervaliniam ėjimui.
„Norint gyventi ilgiau ir išvengti lėtinių ligų, JAV mokslininkų pagal PSO rekomendacijas sukurta taisyklingo judėjimo sistema turi tapti kasdienybės dalimi visam likusiam gyvenimui. Pratimus savarankiškai atlikti žmogus, priklausomai nuo amžiaus bei sveikatos būklės, turėtų nuo 2–3 iki 5 kartų per savaitę. Idealioje visuomenėje reguliariai ir taisyklingai judėti turėtų visi – nuo 5-erių metų vaikų iki senjorų“, – sako profesorius.
Jo teigimu, judėti svarbu visais gyvenimo etapais, net ir, pavyzdžiui, besilaukiančioms moterims, pakoregavus pratimų bei keliamų svorių intensyvumą. Krivasalio sporto ir rekreacijos centre gegužės 24–26 d. rengiamo sveikatingumo savaitgalio metu dr. A. Norkus ir prof. A. Skurvydas dalyviams paaiškins, kaip sistemą pritaikyti individualiems poreikiams.
„Vis populiariau tampa kalbėti apie būdus prailginti gyvenimą, ieškome išmanių ir sudėtingai skambančių sprendimų tam, nors tiesiausias ir užtikrinčiausias kelias į ilgą ir sveiką gyvenimą yra labai paprastas ir nemokamas: taisyklingas judėjimas, subalansuota mityba ir kokybiškas miegas. Žmonės, reguliariai atliekantys visoms raumenų grupėms subalansuotai skirtus pratimus, valgantys daugiau žalumynų ir mažiau raudonos mėsos ar cukraus, bei einantys miegoti prieš 23 val., yra aktyviausi kovotojai prieš lėtines ligas ir ankstyvą senatvę“, – įsitikinęs prof. A. Skurvydas.
