Pagrindinės varžybų distancijos – 41 km taurė iškeliavo į Kauno rajone įsikūrusį „Žiegždrių žirgyną“. Pirmąją vietą pelnė šio žirgyno atstovė Augustė Eidukaitytė su žemaitukų veislės žirgu Prapuntu. Distanciją duetas įveikė per kiek daugiau nei tris valandas.
24 km distancijoje po atkaklios kovos nugalėjo Ugnės Zalieckienės su arabų veislės žirgu Mr. Mayday duetas, atstovaujantis žirginio sporto klubą „Naujadvario žirgai“, įsikūrusį Trakų r.
17 km distancijos suaugusiųjų rungtyje nugalėjo duetas iš Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro – Austėja Čiužaitė su arabų veislės žirgu Milord, kuris, užbaigęs trasą, jautėsi itin gerai. Šio žirgo širdies ritmas iki numatytos ribos atsistatė per rekordiškai greitą laiką – vos 24 sekundes.
17 km distancijos vaikų įskaitoje triumfavo Margarita Babič su anglo arabų veislės žirgu Alhaja, atstovaujantys žirginio sporto klubą „Naujadvario žirgai“. Paprašyta pasidalinti įspūdžiais iš trasos, Margarita dėkojo organizatoriams už gerai sužymėtą trasą:
„Trasa buvo sužymėta nepriekaištingai, todėl galėjau susikoncentruoti į žirgą, klausytis jo kvėpavimo, grožėtis bundančia gamta“, – sakė laimėtoja.
Turiningai laiką gamtoje leido ir šeimos rungtyje be pralaimėjimo varžėsi 4 km distancijos dalyviai. Jauniausiam jų – Domantui Jarmalavičiui, jojusiam rusų ristūnų veislės žirgu Chanu Čingiu – vos šešeri.
Varžybų vyr. teisėja – Gabrielė Mateikaitė-Varankevičienė tikino, kad mažųjų raitelių rungtis – ne mažiau svarbi.
„Tai galimybė nuo jauno amžiaus ugdyti raitelius, supažindinti juos su varžybų tvarka, taisyklėmis, leisti pajausti ir pirmojo medalio džiaugsmą, kad vėliau galėtų siekti dar aukštesnių rezultatų. Vaikus šioje trasoje visą laiką turi lydėti suaugęs žmogus, dažniausiai tai vyksta žingsnio aliūru, nors labiau azartiški tėčiai ar mamos pasistengia pagerinti rezultatą bėgdami, kad vaikas su žirgu galėtų risnoti“, – dalinosi G. Mateikaitė-Varankevičienė.
Anot teisėjos, viena tokių raitelių, užaugusių su žirgais, yra ir Jogailė Develytė, kuriai dabar su arabų veislės žirgu Sultan trūksta vos vieno sėkmingo finišo 160 km distancijoje, kad įgytų kvalifikaciją 2025 metų Europos ištvermės jojimo čempionatui, vyksiančiam Italijoje.
Ištvermės jojimas – tai rungtynės prieš laiką, kuriose yra patikrinamas žirgo greitis ir ištvermė, taip pat išbandoma raitelio orientacija bei gebėjimas jausti savo žirgo galimybes. Varžantis ištvermės jojimo varžybose, pirmenybė teikiama ne pergalei, o gerai žirgo savijautai.
„Žirgai prieš startą yra kruopščiai veterinarų patikrinami – ar yra sveiki, gerai juda. Pasirinktą distanciją startavę duetai turi įveikti nustatytu tempu ir tilpti į tam tikrą laiko intervalą – tai reiškia, negali judėti nei per lėtai, nei per greitai. Finišavus, vėl tikrinama žirgo būklė: pulsas, raumenų tonusas, dehidratacija, kiti rodikliai, stebima, ar jis bėga lygiai. Kuo geresnis būklės įvertinimas, tuo dalyvis gauna daugiau taškų, o tai reiškia, kad kartais pergalę gali nulemti keliais dūžiais mažesnis žirgo pulsas. Duetas, kurio žirgo
savijauta po distancijos objektyviai suprastėjo, būna diskvalifikuojamas. Taigi tai sportas, kurių atstovai itin rūpinasi žirgo sveikata ir gerove“, – aiškino G. Mateikaitė-Varankevičienė.
Anot jos, tai ne tik viena natūraliausių žirgo prigimčiai žirginio sporto disciplinų, bet ir pati prieinamiausia žirgų mylėtojams – mėgėjams, nesiekiantiems olimpinių aukštumų, tačiau norintiems išbandyti savo galimybes. Pradėti užsiimti šiuo sportu nėra jokių amžiaus ar fizinių apribojimų, vykdomos ir specialios rungtys skirtos šeimoms, kuriose lydimi artimųjų varžosi patys jauniausi raiteliai bei rungtys raiteliams su negalia.
Artimiausios varžybos vyks balandžio 27 d. Kurtuvėnuose, Šiaulių r. Renginys nemokamas.
