„Sakau sau, kad dabar yra tas laikas, kai aš dirbu ir atiduodu visą save dėl svarbiausio tikslo – paralimpinių žaidynių, kurios yra kiekvieno paraatleto svajonė. Kad po to neturėčiau pati sau priekaištų, jog nepadariau vieno ar kito dalyko, kad žinočiau, jog padariau viską, kas nuo manęs priklauso. Žinau, kad ateis ruduo ir gausiu aš tą savo vyšnią ant torto“, – nusišypsojo gyvenimo startui besiruošianti R. Bučinskytė.
Paryžiaus paralimpinės žaidynės oficialiai bus atidarytos rugpjūčio 28 d. Iki to laiko R. Bučinskytės dar laukia trys tarptautiniai startai, kelios varžybos Lietuvoje. Raimeda kiekvienam pasirengimo startui formuluoja vis kitus tikslus. Pavyzdžiui, balandį pasaulio taurės etape Pietų Korėjoje sportininkė sieks įvykdyti paralimpinį normatyvą antroje, ne pagrindinėje savo rungtyje – šaudyme iš 25 metrų mažo kalibro pistoletu.
Tiesa, jeigu šio tikslo vis tik nepavyktų pasiekti Pietų Korėjoje, tai R. Bučinskytė dar galės padaryti „Grand Prix“ serijos varžybų etape, kuris birželio mėnesį vyks Serbijos mieste Novi Sade.
„Šis tikslas nėra lengvai pasiekiamas, jam reikia skirti daug laiko, koncentruotis į techniką. Pagrindinis tikslas bus pasiekti paralimpinį normatyvą šioje rungtyje, tačiau tuo pačiu labai analizuoti save, kaip aš sugebu susitvarkyti su savo jauduliu. Vis dar ieškau atsakymo, kodėl kartais labai puikiai susitvarkau su emocijomis, o kartais į šaudymą man niekaip nepavyksta įsijausti. Kol kas dar pati sau neatsakiau į šitą klausimą, bet kai atsakysiu, tada galėsiu varžybose jaustis daug drąsiau“, – pasakojo R. Bučinskytė.
Šaulei atsakymų į šiuos klausimus nuo sausio padeda ir sporto psichologas Andrius Liachovičius.
„Negalėjau rasti sau atsakymo, kodėl kai kurios šaudymo serijos yra puikios, o kitose šūviai, atrodytų, lyg išsibarsto, nors visoms varžybos ruošiuosi vienodai. Mano fizinė parengtis yra gera, bet reikia susitvarkyti su psichologija – labiau pažinti save, savo smegenis ir emocijas ir suprasti, kaip jos pasiruošusios dirbti.
Supratau, kad iki šiol prieš varžybas keldavau sau ne tuos klausimus. Vis klausdavau savęs, kaip čia dabar bus, kaip man pavyks sudalyvauti. Nors klausti savęs turiu visai kitų dalykų: ką aš darau, kaip aš tai darau ir ką galiu daryti kitaip. Reikalinga savęs analizė, nukreipta į tikslą, o ne spėliojimai“, – sako sportininkė.
Raimeda rasti psichologinę pusiausvyrą stengiasi ne tik šaudykloje, bet ir už jos ribų, kasdienybėje. Ieško būdų kuo prasmingiau leisti laiką, kuris jai liko iki starto paralimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Šaulė sako, kad šiame procese labai svarbu gyventi dabartimi ir įsijausti į kiekvieną veiklą, būti „čia ir dabar“.
„Ryte, kai sėdžiu ir geriu mėgstamą kavą, stengiuosi pajusti kvapą ir skonį, mėgautis. Nelendu į telefoną, į socialinius tinklus, nesiblaškau. Valgydama stengiuosi įsijausti į maisto skonį. Vairuodama kuo atidžiau stebiu eismą ir stengiuosi neskraidyti mintyse, negalvoti, ką aš veiksiu namie ar ką pirksiu parduotuvėje.
Stengiuosi riboti naudojimąsi socialiniais tinklais, pavyzdžiui, Instagramui skirtas pusvalandis. Be abejo, nesu visiškai užsidariusi vakuume, dalyvauju gyvenime, bet stengiuosi laiką išnaudoti tikslingai. Paskaitau arba paklausau kokio protingo žmogaus paskaitos, kas susiję su tobulėjimu, motyvacija“, – sako Raimeda.
Raimedos išmaniajame telefone nustatyti ribojimai, skirti laikui, praleidžiamam socialiniuose tinkluose. O sportininkės įrašai socialinėje erdvėje yra susiję su jos karjera, prasminga veikla už sporto arenų ribų.
Vienas iš projektų, apie kurį sportininkė mielai pasakoja, yra Lietuvos paralimpinio komiteto ir gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ švietimo iniciatyva „Negalią keičia supergalia“. Raimeda, o taip pat ir dar du Lietuvos paralimpiečiai – Oksana Dobrovolskaja ir Edgaras Matakas – yra šio projekto ambasadoriai. Sportininkai lankosi šalies mokyklose, pasakoja vaikams apie paralimpinį sportą, negalią, gyvenimą su negalia ir motyvaciją siekti tikslų, nepaisant jokių gyvenime pasitaikančių kliūčių.
„Matau labai didelę šio projekto prasmę. Nes kiekvienas jaunas žmogus, galbūt niekada nesusidūręs su negalią turinčiu žmogumi, susipažįsta ir supranta, kas tai yra. Vis tik žmonėms yra būdinga laikytis šiokios tokios distancijos nuo to, kas yra nežinoma. Nes galbūt žmogus nežino, kaip elgtis, nes taip saugiau.
Atsimenu momentą, kai pirmą savo studijų universitete dieną per pirmą paskaitą atsisėdau į pirmą suolą. Tada nei šalia manęs, nei per du suolus už manęs nė vienas studentas neišdrįso atsisėsti. Nes tai, kas yra nežinoma, priverčia aplinkinius laikytis distancijos, ir aš tai labai aiškiai suprantu.
Mokyklose vaikams savo pavyzdžiu parodome, kad negalia nėra kažkas tokio, kas mus išskirtų. Kad mes esame tokie patys žmonės, tik galbūt kitaip judame ar nematome, bet mąstome, svajojame, mylime lygiai taip pat kaip ir tie žmonės, kurie gyvena be negalios. Kad mes lygiai taip pat norime gyventi, bendrauti, keliauti ir siekti savo tikslų“, – sakė projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorė.
Tarp Raimedos tikslų pakeliui į Paryžiaus paralimpines žaidynes – jau gegužę Ispanijoje vyksiantis Europos čempionatas, kuriame šiaulietė dalyvaus kaip Senojo žemyno vicečempionė. Vis dėlto sportininkė, pernai Roterdame iškovojusi kol kas svarbiausią karjeros pergalę, Ispanijoje stengsis apie tai galvoti kuo mažiau.
„Tikrai nesikabinsiu to pernai iškovoto medalio keliaudama į Ispaniją. Jokių išankstinių nuostatų nebus. Aš ten važiuosiu dirbti savo darbą. Tai, ką moku, turiu padaryti kuo geriau, o kaip pavyks – matysime. Tikrai nežinau, kaip bus pasiruošusios mano varžovės, sunku prognozuoti. Bet net ne jos bus pagrindinės mano oponentės. Dėmesį aš koncentruoju į save – pagrindinę savo varžovę“, – nusišypsojo R. Bučinskytė.
