Lietuvos vyrai
Vytautas Strolia vėl buvo aiškus Lietuvos biatlono rinktinės lyderis, bet lyderio rezultatai buvo blogesni negu du praėjusius sezonus. Sėkmingais startais nedžiugino ir kiti Lietuvos biatlonininkai, o pablogėjusių rezultatų pasekmė – kitą sezoną sumažėsianti Lietuvos kvota pasaulio taurės vyrų lenktynėse.
31 metų V.Strolia šį sezoną pasaulio taurės galutinėje įskaitoje užėmė 43-iąją vietą. Užpernai po paskutiniųjų lenktynių jo pavardė buvo įrašyta rekordinėje 25-ojoje eilutėje, pernai – 27-ojoje eilutėje.
V.Strolia šį sezoną pasaulio taurės taškus iškovojo septyneriose lenktynėse (iš viso buvo surengtos 21 asmeninių rungčių lenktynės), bet nė karto negavo teisės startuoti bendro starto lenktynėse, į kurias kviečiami tik 30 geriausių biatlonininkų. Jo sezono rekordas buvo 11-oji vieta per sausio mėnesį Rūpoldinge vykusias persekiojimo lenktynes.
Per karjerą V.Strolia į pirmąjį dešimtuką pateko per šešerias pasaulio taurės asmeninių rungčių lenktynes, o jo karjeros rekordas – ketvirtoji vieta 2022 metų pradžioje Rūpoldinge vykusiose sprinto lenktynėse.
Praėjusį sezoną pasaulio taurės taškus iškovojo ne vien V.Strolia, bet ir Karolis Dombrovskis. Tačiau šį sezoną 33 metų K.Dombrovskis iškrito iš Lietuvos rinktinės. Jis sezono pradžioje startavo trejose lenktynėse, bet paskui užleido vietą komandoje 23 metų rinktinės debiutantui Jokūbui Mačkinei.
Kartu su V.Strolia ir J.Mačkine į pasaulio taurės etapus šią žiemą keliaudavo 33 metų Tomas Kaukėnas ir 23 metų Maksimas Fominas.
Geriausias T.Kaukėno sezono rezultatas buvo 50-oji vieta persekiojimo lenktynėse Estersunde, M.Fomino – 53-ioji vieta sprinto lenktynėse Oberhofe, K.Dombrovskio – 64-oji vieta sprinto lenktynėse Lencerhaidėje, J.Mačkinės – 65-oji vieta taip pat sprinto lenktynėse Lencerhaidėje.
Pasaulio taurės taškai skiriami sportininkams, kurie per lenktynes užima 1–40 vietas. Šį sezoną taškus iškovojo 94 biatlonininkai.
Pablogėjus rezultatams, Lietuva nukrito vyrų Tautų taurės įskaitoje. Mūsų šalis šioje lentelėje užėmė tik 18-ąją vietą – blogiausią nuo 2018–2019 metų sezono.
Praėjusį sezoną Lietuva šioje įskaitoje užėmė aukščiausią istorijoje 14-ąją vietą, prieš tai tris sezonus iš eilės užėmė 16-ąją vietą.
Nuopuolis Tautų taurės įskaitoje brangiai kainuos, nes kitą sezoną per pasaulio taurės vyrų lenktynes Lietuva galės registruoti nebe keturis, bet tik tris sportininkus.
Pagal Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) nuostatus, 11–17 vietas užėmusios šalys kitą sezoną kiekvienose asmeninių rungčių lenktynėse gali registruoti keturis sportininkus. 18–23 vietas užėmusių šalių kvota – trys biatlonininkai.
Šį sezoną vyrų Tautų taurės taškus iškovojo 33 šalys, paskutinę vietą užėmė Mongolija.
Lietuvos moterys
Jei vyrai atsitraukė, tai Lietuvos moterų rinktinė žengė nedidelį žingsnelį į priekį – dvi jaunosios kartos biatlonininkės Lidija Žurauskaitė ir Judita Traubaitė šią žiemą pasiekė geriausius asmeninius karjeros rezultatus, o Lietuvai atstovaujanti biatlonininkė po sezono pertraukos iškovojo pasaulio taurės asmeninės įskaitos taškus.
Sausio pradžioje Oberhofo etape nudžiugino Lietuvos pilietybę gavusi Rusijos biatlonininkė L.Žurauskaitė, užėmusi 31-ąją vietą sprinto lenktynėse.
Po geriausių karjeros lenktynių 24 metų L.Žurauskaitė gavo 10 taškų. Šie taškai galutinėje pasaulio taurės įskaitoje jai užtikrino 82-ąją vietą. Pasaulio taurės taškus šį sezoną iškovojo 94 sportininkės.
Pasaulio taurės varžybose taip pat dalyvavo 38 metų Natalija Kočergina ir 23 metų J.Traubaitė. Jos tarp 40 geriausiųjų nepateko nė vieneriose lenktynėse. Pasaulio taurės debiutantė J.Traubaitė kelis kartus buvo arti tikslo. Ji keturis kartus užėmė vietas penktajame dešimtuke. J.Traubaitė karjeros rekordą pasiekė kovo pradžioje per Soldžer Holou vykusias sprinto lenktynes, kuriose užėmė 46-ąją vietą.
Geriausias N.Kočerginos sezono rezultatas buvo 51-oji vieta per asmenines lenktynes Anterselvoje. Labiausiai patyrusi Lietuvos rinktinės biatlonininkė N.Kočergina ne kartą yra iškovojusi pasaulio taurės taškus, bet pastarąjį kartą tai nutiko dar 2019–2020 metų sezone.
Nors L.Žurauskaitė ir J.Traubaitė gerino karjeros rekordus, moterų Tautų taurės galutinėje įskaitoje Lietuvos rinktinė užėmė tą pačią 22-ąją vietą, kaip praėjusį sezoną. 22-oji vieta yra geriausias Lietuvos rezultatas moterų Tautų taurės įskaitoje, o šią vietą mūsų šalis užėmė jau šeštąjį kartą.
Moterų Tautų taurės įskaitoje šį sezoną buvo klasifikuotos 29 šalys. Paskutinę 29-ąją vietą užėmė Graikija.
Vyrų lyderiai
Vyrų biatlono sezonas buvo pažymėtas norvegų ir jų lyderio Johanneso Thingneso Bo viešpatavimu.
Norvegai laimėjo 15 iš 21 lenktynių, užėmė penkias pirmąsias vietas pasaulio taurės galutinėje įskaitoje, o 30-metis J.Th.Bo penktąjį kartą iškovojo pasaulio taurę.
Galutinėje įskaitoje paskui J.Th.Bo išsirikiavo jo vyresnysis brolis Tarjei Bo, Johannesas Dale-Skjevdalas, Sturla Holmas Lagreidas ir Vetle Christiansenas. Geriausias „likusio pasaulio“ atstovas prancūzas Emilienas Jacquelinas tenkinosi šeštąja vieta.
J.Th.Bo šios žiemos Krištolo gaublį galės pasistatyti šalia iškovotų 2019, 2020, 2021 ir 2023 metais. Sezono lyderis prisikrovė ir mažųjų Krištolo gaublių, kuriais buvo apdovanotas už pergales asmeninių lenktynių, persekiojimo ir bendro starto lenktynių įskaitose. Tik sprinto įskaitoje pirmąją vietą užėmė kitas biatlonininkas – T.Bo.
Per 2023–2024 metų sezoną J.Th.Bo laimėjo aštuonerias lenktynes. Per visą karjerą jis pasiekė 86 pergales ir pagal šį skaičių atsilieka tik nuo kitos Norvegijos biatlono legendos, 95 lenktynes laimėjusio Olės Einaro Bjorndaleno.
Šią žiemą po dvi pergales pasiekė S.H.Lagreidas, V.Christiansenas ir vokietis Benediktas Dollis, po vieną – T.Bo, J.Dale-Skjevdalas, dar vienas norvegas Endre Stromsheimas, švedas Sebastianas Samuelssonas, prancūzas Ericas Perrot, vokiečiai Romanas Reesas ir Philippas Nawrathas. R.Reesas, Ph.Nawrathas, E.Perrot ir E.Stromsheimas džiaugėsi pirmosiomis karjeros pergalėmis.
Norvegai laimėjo Tautų taurę ir buvo pirmi galutinėje vyrų estafetės bei mišrios estafetės įskaitose.
Moterų lyderės
Moterų pasaulio taurę šiais metais pirmą kartą iškovojo 29 metų italė Lisa Vittozzi. Ji tapo antrąja pasaulio taurę laimėjusia Italijos biatlonininke. L.Vittozzi žengė 2019 ir 2020 metais nugalėjusios tautietės Dorothea Wierer pėdomis.
Moterų varžybose intriga buvo labai didelė. Paskutinį savaitgalį net penkias sportininkes skyrė mažiau negu šimtas taškų, bet svarbiausiu metu tvirčiausia buvo L.Vittozzi ranka.
Antrąją vietą galutinėje įskaitoje užėmė prancūzė Lou Jeanmonnot, trečiąją – norvegė Ingrid Tandrevold, kuri į paskutinį etapą atvyko vilkėdama geltonus marškinėlius, bet Kanmoro trasose ir šaudykloje prarado lyderės poziciją.
Praėjusių metų pasaulio taurės laimėtoja prancūzė Julia Simon užėmė tik penktąją vietą. Tačiau J.Simon šią žiemą spindėjo pasaulio pirmenybėse, kuriose laimėjo net keturis aukso ir vieną bronzos medalį.
Daugiausiai lenktynių šį sezoną laimėjo kita prancūzė Justine Braisaz-Bouchet. Ji šventė penkias pergales, bet pasaulio taurės galutinėje įskaitoje užėmė tik ketvirtąją vietą.
Po ketverias lenktynes laimėjo L.Vittozzi ir L.Jeanmonnot, trejas – I.Tandrevold, po dvejas – J.Simon ir šveicarė Lena Hacki-Gross, vienerias – švedė Elvira Oberg.
Mažuosius Krištolo gaublius už pergales atskirų rungčių įskaitose iškovojo L.Vittozzi (asmeninių lenktynių ir persekiojimo), I.Tandrevold (sprinto) ir L.Jeanmonnot (bendro starto). Moterų estafetės įskaitoje nugalėjo Norvegija, o moterų Tautų taurę iškovojo Prancūzija.
Kaimynai
Latvijos ir Estijos biatlonininkai aplenkė lietuvius.
Garsiausiai apie save priminė latvis Andrejus Rastorgujevas. 35 metų biatlono veteranas iškovojo pasaulio pirmenybių sidabro medalį (bendro starto lenktynėse), o pasaulio taurės galutinėje įskaitoje užėmė 17-ąją vietą.
Pasaulio taurės taškus šį sezoną taip pat iškovojo latvis Renaras Birkentalas (59-oji vieta), estai Kristo Siimeris (63-ioji vieta) ir Rene Zahkna (68-oji vieta).
Vyrų Tautų taurės galutinėje įskaitoje Latvija užėmė 14-ąją vietą, Estija – 16-ąją.
Moterų Tautų taurės įskaitoje Estija užėmė 12-ąją vietą, Latvija – 15-ąją.
Pasaulio taurės taškus iškovojo net keturios estės ir dvi latvės. Sezonas puikiai susiklostė galutinėje įskaitoje 23-iąją vietą užėmusiai estei Tuuli Tomingas. Estė Regina Ermits užėmė 48-ąją vietą, latvė Baiba Bendika – 52-ąją, estė Susan Kulm – 68-ąją, latvė Sanita Bulina – 78-ąją, estė Johanna Taliharm – 90-ąją.
Estijos moterų ketveriukė į biatlono bendruomenės dėmesio centrą pateko per pasaulio pirmenybes. Estafetės varžybose estės įsiterpė į kovą dėl medalių ir netikėtai užėmė ketvirtąją vietą.