Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su advokatų kontora „Glimstedt“ pristato straipsnių ciklą, kuriame komentuojamos unikalios olimpinių žaidynių taisyklės ir apribojimai naudojant olimpinę nuosavybę. Šie klausimai ypač aktualūs artėjant 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.
Kas yra olimpinė nuosavybė?
Advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresniojo teisininko Ovidijaus Speičio teigimu, visa olimpinė simbolika sudaro vadinamąją olimpinę nuosavybę.
„Olimpine nuosavybe laikytini olimpinis simbolis (žiedai), vėliava, devizas („Greičiau, aukščiau, stipriau“, lot. Citius – Altius – Fortius), pavadinimai, pavyzdžiui, olimpinės žaidynės ir olimpiados žaidynės, įskaitant jų vertimus į kitas kalbas, ženklai, emblemos, ugnis ir fakelas“, – teigia jis.
Visos intelektinės nuosavybės teisės, susijusios su olimpine nuosavybe, išimtinai priklauso Tarptautiniam olimpiniam komitetui (TOK) ir yra jo kontroliuojamos. Šios teisės apima olimpinės nuosavybės naudojimą pelno siekimo, komerciniais ar reklamos tikslais.
Siekdamas olimpinės nuosavybės apsaugos, TOK tiek tarptautiniu, tiek įvairių šalių nacionaliniais lygmenimis yra įregistravęs su olimpiniais žymenimis susijusius prekių ženklus, pavyzdžiui, „Olympic“, „Olympic games“, „Games of the Olympiad“, „Olympiad“, „The Olympics“, „Olympian“.
Savo ruožtu žinomiausio – olimpinių žiedų – simbolio apsaugai yra skirta net atskira tarptautinė sutartis, vadinama Nairobio sutartimi, ji ratifikuota ir Lietuvoje. Šią sutartį pasirašiusios valstybės turi atsisakyti kaip prekių ženklus registruoti bet kokius trečiųjų asmenų žymenis, kurie primena olimpinius žiedus.
„Ne olimpiniai partneriai negali naudoti olimpinių žiedų jokiu formatu – nei vienų atskirai, nei kartu su NOK logotipais, kalbant apie Lietuvą – LTeam ar LTOK logotipais. Jeigu reklamoje yra olimpietis, jis negali būti minimas kaip „olimpietis Jonas Jonaitis“. Taip pat ir kampanijų pavadinimuose negalimas žodžių olimpinis ar olimpiada ir pan. vartojimas. Trumpai sakant, neturi būti jokios asociacijos su olimpine simbolika“, – pavyzdžiais dalijasi Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorė Lina Minderienė.
Kas gali naudoti olimpinę simboliką?
TOK, siekdamas užtikrinti, kad olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių šalių komandos gautų finansavimą ir galėtų pasirengti žaidynėms bei jose dalyvautų, remdamasis solidarumo principu, vykdo tarptautinę rinkodaros programą.
Tai reiškia, jog nacionaliniai olimpiniai komitetai (NOK) iš savo veiklos gaunamas pajamas dalinasi su kiekvienu kitu NOK ir taip finansuoja sporto plėtrą, kiekvienos šalies dalyvavimą olimpinėse žaidynėse bei prisideda prie olimpinių žaidynių organizavimo. Griežtas olimpinės simbolikos naudojimo reglamentavimas užtikrina šios sistemos veikimą.
Pasak advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininko O. Speičio, olimpinę simboliką savo reklamoje gali naudoti tik tos įmonės bei organizacijos, kurios su TOK arba NOK, pavyzdžiui, Lietuvoje – LTOK, yra sudariusios rėmimo sutartis.
„TOK rėmėjai tokią teisę įgyja globaliu mastu, o NOK rėmėjai gali naudoti olimpinę simboliką atitinkamo NOK šalies teritorijoje, jei sritis, kurioje simbolika naudojama, nepersidengia su TOK rėmėjų veiklos sritimis. Kitos įmonės ar organizacijos, siekiančios savo reklaminėje veikloje naudoti olimpinę simboliką, privalo iš anksto kreiptis į TOK, kad gautų rašytinį sutikimą naudoti šiuos žymenis“, – pabrėžia vyresnysis teisininkas O. Speičys.
Taisyklės galioja visiems
Per istoriją fiksuota daugybė bandymų susieti savo prekių ženklą su žaidynėmis, kas yra vadinama „rinkodara iš pasalų“, – į tai TOK ir NOK žiūri labai rimtai. Neteisėtai panaudojus TOK ar NOK priklausančią su olimpine simbolika susijusią intelektinę nuosavybę, gali tekti atlyginti tokiu neteisėtu naudojimu padarytus nuostolius.
Vyresnysis teisininkas O. Speičys akcentuoja, kad, net ir turint leidimą reklamos veikloje naudoti olimpinę nuosavybę, būtina laikytis TOK nustatytų reikalavimų, kaip ją naudoti.
„TOK yra paskelbęs olimpinės nuosavybės naudojimo gaires, kuriose labai detaliai reglamentuojama, kaip turi būti naudojama visa olimpinė simbolika. Pavyzdžiui, olimpiniai žiedai, naudojami kaip logotipas, turi būti tam tikro minimalaus dydžio, gali būti dedami tik fone, nesumenkinančiame jų matomumo, ir pan.“
Savo ruožtu už olimpinės nuosavybės naudojimą mūsų šalyje atsakinga LOF direktorė L. Minderienė sako, kad dažniausiai pasitaikanti klaida – netaisyklingas olimpinių žiedų ar logotipų su olimpiniais žiedais naudojimas.
„Spalvotus olimpinius žiedus galima naudoti tik baltame fone, o norint juos komponuoti spalvotame fone, olimpiniai žiedai ar atitinkamai logotipai su žiedais turi būti vienspalviai. Taisyklių ir gairių yra daug, o jų laikytis turi ne tik įmonės ar organizacijos, bet ir nacionaliniai olimpiniai komitetai. Olimpinė nuosavybė – visiems atpažįstamas ženklas, tad netinkamas ar nelegalus jos naudojimas nelieka nepastebėtas, nes TOK visame pasaulyje atlieka monitoringą“, – aiškina L. Minderienė.
Šiomis taisyklėmis ir nuostatomis užtikrinama, kad būtų gaunamos pajamos tinkamai finansuoti olimpinį judėjimą. Taip sudaromos sąlygos plačiajai visuomenei mėgautis didžiausiu pasaulio sporto renginiu – olimpinėmis žaidynėmis.
