LTOK Generalinės asamblėjos sesijoje – gera žinia federacijoms ir pasiruošimas Paryžiaus žaidynėms

„2023-ieji Lietuvos sporto bendruomenei buvo svarbūs priešolimpiniai metai. Noriu pasidžiaugti sportininkais, kurie iš visų jėgų kovojo dėl medalių ir olimpinių kelialapių, federacijomis, kurios pagal galimybes stengėsi sudaryti geriausias įmanomas sąlygas, nors ir susidūrė su tikrai daug sunkumų“, – apžvelgdama praėjusius metus sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Generalinės asamblėjos eilinėje sesijoje dalyvavo LTOK nariai, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė, Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.

„Noriu pasidžiaugti vakar buriuotojos Viktorijos Andrulytės iškovotu olimpiniu kelialapiu, padėkoti LTOK, sporto federacijoms, sportininkams už darbą ir ryžtą. Norisi olimpinių kelialapių kuo daugiau, todėl linkiu nesustoti ir toliau dirbti“, – sakė viceministrė.

LTOK Revizijos komisijos pirmininkas Algimantas Blažys pristatė komisijos pranešimą ir LTOK veiklos patikrinimo išvadas. „Atlikome LTOK direktorato ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimą, neatitikimų neradome“, – sakė jis. UAB „PricewaterhouseCoopers“ įgaliota atstovė Justina Stašaitytė pristatė nepriklausomo auditoriaus išvadą. „Reikšmingų pastebėjimų neturėjome“, – patikino auditorė.

LTOK pajamos praėjusiais metais siekė 4,405 mln. eurų – 0,5 mln. daugiau nei buvo planuota. Didžiąją pajamų dalį sudarė UAB „Olifėja“ dividendai – 3,685 mln. eurų, likusi dalis – tikslinės Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijos.

„Palyginus su 2022 m., LTOK pajamos pernai sumažėjo daugiau nei perpus. Tai – įvykdytos sporto reformos pasekmėms ir didelė žala mums, federacijoms. Kodėl? Anksčiau turėjome du finansavimo šaltinius ir jeigu atsirasdavo bėdų viename – galėjome remtis kitu. Dabar antrojo nebeturime, LTOK iškrito iš žaidimo“, – pristatydamas 2023 m. biudžetą sakė LTOK iždininkas Darius Čerka.

LTOK išlaidos 2023 m. buvo 4,331 mln. eurų – 200 tūkst. eurų mažiau nei buvo planuota. Didžiąją išlaidų dalį kaip ir kasmet sudarė olimpinio sporto finansavimas. Praėjusiais metais siekiant padėti sporto federacijoms, joms buvo skirtos tikslinės dotacijos, kurios iš viso sudarė 790 tūkst. eurų.

Planuojama, kad šiais metais LTOK pajamos sieks 4,080 mln. eurų, iš kurių 3,550 mln. eurų sudarys UAB „Olifėja“ dividendai, o likusią dalį – tikslinės TOK ir EOK subsidijos.

Numatomos išlaidos – 5,872 mln. eurų, kurių didžioji dalis – 2,915 mln. eurų – bus skirta olimpinio sporto finansavimui. Planą viršijusių 2023 m. gautų pajamų dėka, LTOK turės galimybę šiais metais sporto federacijoms ir skėtinėms organizacijoms skiriamas dotacijas padvigubinti – iš viso tam planuojama skirti 1,865 mln. eurų.

„Prognozuodamas pajamų mažėjimą LTOK ne vienerius metus taupė, todėl šiuo metu turi sukauptą finansinę pagalvę. Tos pagalvės ir pernai gautų didesnių nei planuota dividendų iš UAB „Olifėja“ dėka galime padidinti paramą sporto federacijoms“, – sakė D. Čerka.

Olimpinių sporto šakų federacijoms bus skiriama po 40 tūkst. eurų, neolimpinio sporto federacijoms, LTOK nariams – po 20 tūkst., Lietuvos skėtinių organizacijų, LTOK narių finansavimui bus skirta po 15 tūkst. eurų.

„Mūsų biudžetas mažėja ir rezervas mums, žinoma, yra reikalingas, tačiau nepadėti negalime. Tuo labiau, kad kai kurios federacijos, kurių sportininkai jau yra atsirinke į olimpines žaidynes, arba turi daug potencialo atsirinkti, iš valstybės gavo mažiau lėšų nei anksčiau.

Valstybinis finansavimas vėluoja, federacijoms išgyventi sunku, o kadangi UAB „Olifėja“ rezultatai pernai buvo geresni nei tikėjomės, dotacijas šiais metais padvigubinsime“, – sakė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė pristatė 2023 metų Vykdomojo komiteto ataskaitą. „Ne tik intensyviai ruošėmės Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, bet ir į olimpinius renginius vežėme rekordiškai daug sportininkų“, – sakė olimpinė čempionė.

Lietuvos sportininkai dalyvavo Europos jaunimo žiemos ir vasaros festivaliuose, bei Europos žaidynėse. Pastarosiose Lietuvai atstovavo net 130 sportininkų, kurie iškovojo 8 medalius ir vieną olimpinį kelialapį. Iš Europos jaunimo vasaros festivalio jaunieji atletai pasivežė 4 medalius.

„Visi renginių dalyviai taip pat dalyvavo edukaciniuose seminaruose, kuriame buvo supažindinti su antidopingo taisyklių naujienomis, sąžiningo sporto programa, „Athlete365“ platforma ir jos galimybės bei kita svarbia informacija“, – pasakojo D. Gudzinevičiūtė.

Su partnerių „Affidea“ klinikos sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijos „LTeam LAB“, bei „Medicina Practica“ laboratorijos pagalba, LTOK padėjo federacijoms rūpintis sportininkų sveikata.

„Centralizuoto medicininio ir mokslinio aptarnavimo nebuvimas – vienas didžiausių mūsų sporto skaudulių. Kartu su partneriais stengiamės padėti sporto federacijoms bent iš dalies šią spragą uždengti: patekti į olimpinę rinktinę pretenduojantys sportininkai turi galimybę nemokamai atlikti medicininius tyrimus. Jiems taip pat suteikiame galimybę lankytis „Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubuose.

Be to, į kiekvieną olimpinį renginį, kuriame dalyvaujame, vežamės ne tik medikamentų, medicininės, reabilitacijos įrangos, bet ir kvalifikuotų medikų komandą. Be to, visiems į renginius vyksiantiems sportininkams sudaroma galimybė nemokamai pasitikrinti sveikatą“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

2023-aisiais LTOK intensyviai ruošėsi šiais metais vyksiančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Prancūzijoje vyko paskutinis misijos vadovų bei atstovų spaudai pasitarimas, LTOK atstovai apžiūrėjo olimpinį kaimelį bei sporto bazes, susitiko su Lietuvos ambasados Prancūzijoje komanda. Metų pabaigoje LTOK Olimpinio sporto direkcija vasaros sporto šakų federacijoms surengė seminarą, kuriame supažindino su aktualiausia informacija ir būsimais pokyčiais.

„Vienas didžiausių – sumažinta aptarnaujančio personalo kvota. Tai tampa tikru iššūkiu tiek mums, organizuojantiems dalyvavimą, tiek federacijoms, todėl prašome į tai atkreipti dėmesį. Ankstesnėse žaidynėse su gausesnėmis komandomis galėdavo vykti ir medikas, ir komandos vadovas. Pastarosios pozicijos tikrai teks atsisakyti, o kai kuriais atvejais reikės spręsti ir dėl galimybės turėti mediką“ , – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančios Lietuvos olimpinės rinktinės. Jei 2012 m. Londone dalyvavo 62 lietuviai, 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse Lietuvai atstovavo 67 sportininkai, 2021 m. Tokijuje vykusiose žaidynėse Lietuvos sportininkų buvo 42. Baigiantis olimpinei atrankai šiuo metu vietą olimpinėje rinktinėje yra užsitikrinę 27 sportininkai.

„Džiaugiamės kiekvienu iškovotu kelialapiu ir tikimės, kad jų bus kuo daugiau, tačiau tenka pripažinti, kad rinktinės mažėjimas – neapgalvotų reformų rezultatas“, – sakė D.Gudzinevičiūtė.

LTOK vadovė praėjusiais metais toliau aktyviai dirbo tarptautinėje sporto politikos arenoje. Ji yra TOK narė, EOK viceprezidentė, pasaulinės nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Vykdančiosios tarybos narė, TOK sportininkų palaikymo komisijos bei 2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinių žaidynių koordinavimo komisijos narė.

Pernai ji buvo apdovanota prestižiniu „Auksinio mangusto“ apdovanojimu. Tai Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto inicijuoti tarptautiniai apdovanojimai skirti pagerbti žmones ir organizacijas visame pasaulyje, prisidedančius prie sporto plėtros ir paramos Ukrainai.

„Su Ukrainos olimpiniu komitetu palaikome labai glaudžius santykius. Ne kartą tiek su kolegomis iš Baltijos šalių, tiek Šiaurės šalių nacionaliniais olimpiniais komitetais išreiškėme bendrą poziciją, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų olimpinėse žaidynėse neturi būti“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Praėjusiais metais Lietuva aktyviai dalyvavo TOK Olimpinio solidarumo programose. Dar penki Lietuvos sportininkai gavo Olimpinio solidarumo stipendijas – šį kartą jos skirtos 2026 metų Milano-Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms besiruošiantiems atletams: biatlonininkams Vytautui Stroliai ir Maksimui Fominui, dailiojo čiuožimo atstovams Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai, kalnų slidininkui Andrejui Drukarovui. Ši stipendija skiriama pasirengimo olimpinėms žaidynėms išlaidoms kompensuoti, sportininkų treniruočių procesui finansuoti ir yra mokama per atitinkamos sporto šakos federaciją.

Olimpinio solidarumo programose dalyvavo ir finansavimą federacijų veiklos tobulinimui, trenerių techniniams kursams ar daliniam sportininkų studijų finansavimui gavo laipiojimo sporto, buriavimo, regbio, plaukimo, biatlono, badmintono, irklavimo, imtynių, dailiojo čiuožimo, krepšinio, tinklinio ir slidinėjimo atstovai. Šiomis lėšomis taip pat buvo finansuoti TOK kvalifikacijos tobulinimo kursai trims Lietuvos sporto medikams.

TOK Olimpinio solidarumo finansuojamuose sporto vadybos mokymuose dalyvavo 58 sporto administratoriai. Didelio pasisekimo sulaukė visus metus vykęs LTOK inicijuotas „Erasmus+“ projektas „New Miracle“. Unikaliuose moterų lyderystės mokymuose iš viso dalyvavo 100 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Italijos ir Slovakijos.

LTOK atstovės taip pat moderavo svarbias Lietuvos sporto universiteto organizuoto Tarptautinio sporto forumo diskusijas apie lyčių lygybę ir sporto politinės galios indeksą. Pastarojoje kalbėta ir apie tai, kad įgyti kolegų pasitikėjimą užtrunka ne vienerius metus, todėl pretenduoti į tarptautinės federacijos vykdomąjį komitetą ar kitas aukštas pareigas lietuviams sunku.

2023-aisiais stiprėjo LTOK olimpinio švietimo projektai. Skaičiuojama, kad iš viso į olimpinio švietimo veiklas įtraukiama 272 tūkst. vaikų iš visos Lietuvos. Vienas sėkmingiausių projektų – ikimokyklinio ugdymo vaikams skirtos Lietuvos mažųjų žaidynės, kurios dalyvauja per 45 tūkst. vaikų. Lietuva taip pat išlieka lydere įgyvendinant TOK Olimpinių vertybių ugdymo programą.

„Norime padėkoti pirmajai poniai Dianai Nausėdienei, kuri globoja ne vieną olimpinio švietimo projektą bei prisideda prie fizinio raštingumo idėjų sklaidos. Tiems mums, tiek projektų dalyviams ši parama yra labai svarbi“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Lietuvos olimpinę komandą vienijantį „LTeam“ ženklą valdantis Lietuvos olimpinis fondas pernai surengė tris sėkmingus renginius. Žiemos sporto gerbėjai mėgavosi Druskininkuose vykusiu Žiemos olimpiniu festivaliu, o beveik 20 tūkst. aktyvaus laisvalaikio mėgėjų vasarą rinkosi į Panevėžį, kur praūžė tradicinė Olimpinė diena. Metus vainikavę Lietuvos sporto apdovanojimai ant vienos scenos sukvietė geriausius olimpinio ir paralimpinio sporto atstovus.

LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras asamblėjos nariams pristatė 2024 m. organizacijos veiklos planą. „Reikia pastebėti, kad nors mūsų biudžetas sumažėjo drastiškai, veiklos apimtys lieka praktiškai tos pačios“, – sakė jis.

Šių metų pradžioje Lietuvos jaunimo rinktinė jau dalyvavo Pietų Korėjoje vykusiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse. Tuo tarpu vasarą laukia didžiausias pasaulyje sporto renginys – Paryžiaus olimpinės žaidynės. 2024-aisiais Lietuvoje taip pat minimas olimpinio judėjimo šimtmetis. LTOK vadovai asamblėjos narius pakvietė aktyviai dalyvauti LTOK rengiamose olimpinėms žaidynėms ir šimtmečiui skirtose kampanijose.

Baigiantis renginiui Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas pristatė sportininkų renginio proceso savivaldoje tyrimą.