Tarp Lietuvos čempionato dalyvių – po pusantrų metų pertraukos į šuolio į aukštį sektorių sugrįžtantis olimpietis Adrijus Glebauskas, kuris dėl traumų buvo priverstas daryti pauzę nuo varžybų.
„Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, kai žiemą pavedė abu keliai. Tuos kelius per žiemos sezoną apsigydžiau, ruošiausi vasarai ir tuo metu visai neblogai šokosi. 2022 metų birželį Lietuvos studentų čempionate peršokau 2.27 m – tą dieną dar nieko nesijautė, bet kitą dieną pajaučiau, kad su čiurna kažkas ne taip. Galvojau, kad praeis, nes yra buvę atvejų, kai čiurna jaučiasi, bet nieko rimto. Visgi, kitoje treniruotėje pajaučiau, kad visiškai negaliu atsispirti. Tą vasarą toliau startavau, turėjau prastus startus (2.10–2.15 m), bet praktiškai jau negalėjau šokinėti į aukštį nei treniruotėse, nei varžybose. Tie pusantrų metų buvo ieškojimo, nes kineziterapeutai ir gydytojai nerado problemos. Toje vietoje, kur skauda, nieko nesimato, matosi sąnariuose uždegimai, bet jokios konkrečios diagnozės. Paskutinį pusmetį tiek specialistų aplankiau – knygą galima parašyti“, – traumų istorija pasidalino A. Glebauskas.
2.30 m asmeninį rekordą turintis sportininkas jau 3 kartus yra tapęs Lietuvos uždarų patalpų čempionu, tačiau pasak Adrijaus, dabar svarbiausia grįžti į varžybų ritmą.
„Dabar vienas gydytojas leidžia injekcijas, rodos, kad jos padeda. Galiu šokinėti į aukštį bent jau, nes visą kitą aš galėjau daryti, bet tas specifinis aukščio atsispyrimas ir viskas – negaliu šokti. Tik prieš savaitę sumažėjo tas skausmas iki tokio, kad galėčiau šokinėti. Per šį laikotarpį pats labai daug išmokau, kažkiek ir į naudą išėjo, aišku ne sportine prasme (šypsosi). Čiurnos trauma netrukdo jėgos treniruotėse ar bėgimuose, tik atliekant specifinį judesį ir spiriantis iš posūkio. Būdavo pabandymų anksčiau grįžti, bet pabandai ir nešokinėji, nes negali.“
Čiurnos problemas bent minimaliai susitvarkęs lengvaatletis jau spėjo startuoti praėjusią savaitę vykusiame Kauno miesto čempionate, kuriame įveikė 2.05 m aukštį. Pasak A. Glebausko, dabar svarbiausia procesas: „Žinojau, kad jeigu čiurna pagerės, turiu būti pasiruošęs dalyvauti varžybose. Po tų varžybų pajaučiau, kad tikrai geriau nei anksčiau buvo. Lietuvos čempionate buvau nusprendęs bet kokiu atveju dalyvauti, nes jeigu skauda ir niekas nepadeda, reikia bandyti vis tiek. Panevėžyje norėtųsi šokti kuo aukščiau, žinau, kad nešoksiu 2.30 m, bet tikiuosi daugiau nei 2.10 m. Sunku prognozuoti, kai ilgai nešokinėjau, bet pasitikiu darbu treniruotėse.“
Pagrindinį fokusą į vasarą nukreipęs šuolininkas į aukštį tiki, jog gali sugrįžti prie savo geriausių asmeninių rezultatų: „Jokių tikslų žiemą, viskas ekspromtu, nes prieš mėnesį išvis neplanavau startuoti, o dabar pasikeitė situacija. Gal atsiras ir užsienio varžybų, vis tiek reikia pajausti tą varžybų jausmą. Jeigu būsiu sveikas, tai iki Europos čempionato gal ir nespėsiu susirinkti 5 startų, bet normatyvas nėra kosminis (2.26 m – aut. past.). Viskas įmanoma, o iki olimpinių žaidynių dar daugiau laiko.
Kai šokau 2.30 m ar 2.29 m, tai tikrai nebuvo pati geriausia forma karjeroje. Aišku, visada buvo problemų su traumomis, bet šis laikotarpis be varžybų labai daug išmokė apie treniruotes ir kitas detales. Dabar žinių bagažą didesnį turiu nei prieš visas traumas, tikiuosi, kad jeigu būsiu sveikas, viskas geriau susidėlios.“
Lietuvos uždarų patalpų trišuolio rekordininkė Dovilė Kilty (14.13 m) Panevėžyje savo prizų lentyną sieks papildyti jau aštuntuoju šalies titulu. Į antrą šių metų startą atvykstanti lengvaatletė vasario 2 d. Vokietijoje atliko vos vieną įskaitinį šuolį (13.43 m) ir iškovojo antrą vietą.
„Apskritai, pasiruošimas šiems metams vyksta sklandžiai. Turėjau dvi stovyklas – jose pavyko išpildyti trenerių užduotis. Startą Vokietijoje vertinu gerai, tai buvo pavykusios varžybos. Gavau gerą patirtį – ką reikia koreguoti, norint atsistatyti po sunkių treniruočių žiemą. Lietuvos čempionate noriu padaryti viską, ką esame suplanavę su treneriais“, – mintimis dalinosi D. Kilty.
Praėjusią žiemą rekordinę šeštą vietą Europos uždarų patalpų čempionate Turkijoje užėmusi sportininkė neslepia, jog visada mėgaujasi varžybomis manieže, o šių metų pagrindiniai tikslai laukia vasarą.
„Žiemą man svarbiausia technika, o tada bus ir metrai. Šį žiemos sezoną noriu dalyvauti varžybose ir mėgautis jomis. Uždarų patalpų varžybos leidžia visiems būti arčiau ir jausti tiek žiūrovą, tiek kitus atletus, todėl būna labai smagu. Bendrai, visi čempionatai man yra svarbūs, nesvarbu ar Lietuvos, ar Europos. Vasarą mano ir kitų atletų tikslas bus olimpinės žaidynės“, – teigė tvirtose Europos čempionato (15) ir olimpinių žaidynių (16) reitingo pozicijose įsitaisiusi trišuolininkė. lengvoji.lt primena, kad D. Kilty dar nėra dalyvavusi olimpinėse žaidynėse, tačiau jau spėjo startuoti trijuose Senojo žemyno čempionatuose (aukščiausia užimta vieta – 12).
Šeštadienį Lietuvos čempionate į varžybas grįš olimpietė Brigita Virbalytė (5000 m sportinis ėjimas – 12:45 val.), Panevėžio maniežo danga žygiuos olimpietis Arturas Mastianica (5000 m sportinis ėjimas – 13:20 val.), šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė sieks jau vienuoliktojo šalies uždarų patalpų titulo (15:15 val.), Lietuvos sezono lyderė Ieva Gumbs stumdys rutulį (15:50 val.), geriausia šalies šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė bandys iškovoti ketvirtą uždarų patalpų titulą (16:30 val.), A. Glebauskas ir Juozas Baikštys varžysis šuolio į aukštį sektoriuje (16:45 val.), sprinteris Adas Dambrauskas kėsinsis į Lietuvos rekordą (60 m finalas – 17:10 val.), o Simas Bertašius sieks jau septynioliktąjį kartą tapti Lietuvos čempionu (1500 m – 17:35 val.).
Sekmadienį pasirodys Lietuvos rekordą prieš daugiau nei savaitę pagerinusi Rugilė Miklyčiūtė (šuolis su kartimi – 11:00 val.), trišuolio sektoriuje susirungs D. Kilty, sezono lyderė Diana Zagainova ir titulą ginsianti Aina Grikšaitė (13:50 val.), praėjusį šeštadienį asmeninį rekordą pagerinęs sprinteris Gediminas Truskauskas bėgs 200 m distancijoje (14:50 val.).
Varžybų pradžia šeštadienį – 12:45 val., sekmadienį – 11:00 val. (Panevėžio lengvosios atletikos maniežas, Liepų al. 4).
