Lietuvos imtynių federacija į Europos čempionatą delegavo 8 imtynininkus ir 4 imtynininkes. Šalies klasikai rungsis visose olimpinėse svorio kategorijose.
Mūsų imtynininkai ir imtynininkė Lietuvai padovanojo devynis Europos čempionatų medalius.
Geriausias Lietuvos imtynininkų pasiekimas Europos čempionatuose nuo Nepriklausomybės atgavimo laikų yra du Mindaugo Ežerskio iškovoti sidabro medaliai (2009 Vilniuje ir 2012 Belgrade). Be dviejų sidabrų, Mindaugas savo kolekcijoje turi 2005-ais metais Varnoje iškovotą bronzą.
Trečiąsias vietas yra laimėję Laimutis Adomaitis (2005; Varna), Valdemaras Venckaitis (2007; Sofija), Mindaugas Mizgaitis (2010; Baku), Aleksandras Kazakevičius (2012; Belgradas) ir Kristupas Šleiva (2020; Roma).
Vienintelį apdovanojimą moterų imtynių rungtyje yra iškovojusi Danutė Domikaitytė, kuri 2020-ais metais Romoje pasipuošė bronzos medaliu.
Kukliausia – dviejų atletų šalies laisvūnų Domanto Pauliuščenkos ir Luko Krasausko rinktinė – techniką šlifavo stovyklose Lenkijoje ir Klaipėdoje, o jėgas pasitikrino Grand Prix de France Henri Deglane turnyre Nicoje.
„Turiu pagrindo saikingam optimizmui – rimtame turnyre Prancūzijoje Domantas Pauliuščenko ir Lukas Krasauskas iškovojo pergalių, o Lukas dar ir penktą vietą užėmė. Puikiai suprantu, jog Bukarešte varžovų bus dar daugiau ir dar rimtesnių. Visgi viliuosi, kad vaikinams pasiseks iškovoti pergalių Rumunijoje, – svarsto rinktinės treneris Sergejus Kasimovas. – Prognozės yra nedėkinga sritis. Tai tik spėlionės. Tačiau kaskart gyvenu viltimi, kad kažkuris iš mano auklėtinių galėtų iki šeštos vietos palypėti“.
Rinktinės trenerio svajonių išsipildymą sunkina iš šalies agresorės po pasaulį išsibarstę atletai. Vien per pastarąjį mėnesį top klasės imtynininkais savo gretas sustiprino Albanijos ir Serbijos rinktinės ir tęsė itin prieš metus suvešėjusią tradiciją.
Priminsiu, Zagrebe vykusiame Europos čempionate 11 nedraugiškos šalies laisvūnų iškovojo pirmenybių medalius. Perėjūnai atstovavo Vengrijos, Azerbaidžano, Serbijos, Bulgarijos, Graikijos, Makedonijos, Albanijos ir Slovakijos rinktinėms.
Moterų rinktinės trenerį Aivarą Kaselį tarp treniruočių užklupau prie dokumentų pluošto.
„Turiu laisvesnio laiko, dėlioju planus, stumdau sąmatas, – situaciją skuba aiškinti treneris. – Iki pernykščio pasaulio čempionato viskas ėjosi kaip per sviestą, o dabar, matau, kai kurie skaičiai pakimba. Kaip nors išsiversime“.
Keturių merginų komandos sudėtyje tebuvo vienas klaustukas. Jei lyderių Danutės Domikaitytės (68 kg), Kamilės Gaučaitės (76 kg) bei Gabijos Dilytės (50 kg) vietos komandoje nekėlė abejonių, tai svoris iki 53 kilogramų buvo neaiškus gan ilgai.
„Vietos šiame svoryje buvo rezervuotos dviem panelėm – Laurai Stanelytei ir Vestinai Danusevičiūtei. Tačiau ateina laikas spręsti dilemą, kas iš jų vyks į varžybas. Tai kiekvieno trenerio galvos skausmas. Tačiau įvertinau visą treniruočių ir varžybų ciklą, ir nusprendžiau, jog šiai dienai Laura yra geriau pasiruošusi“, – apie priimtą sprendimą pasakojo A.Kaselis.
Apie lūkesčius treneris taip pat kalbėjo su giliu atodūsiu.
„Įsivaizduokite, mašina turi važiuoti greitai, tuomet reikia keisti bėgį. Taip ir čia, nevažiuosime pirmu bėgiu. Merginos eis ant kilimo maksimaliai realizuoti savo galimybes, – vaizdžiai pasakoja treneris. – Todėl Europos čempionate nėra kažkokių minimalių ar maksimalių tikslų, o šias varžybas vertinu kaip pagrindinį pasiruošimo atrankos turnyrų į olimpines žaidynes etapą. Tikiuosi, kad būtent atrankai merginos pasieks savo geriausią formą, todėl nesinori, kad jos išsitaškytų Bukarešte. Neįmanoma kelis mėnesius išlaikyti idealios formos, todėl dėmesį telksime atrankai“.
Graikų-romėnų imtynių trenerių galvasopis – tinkamai suformuoti rinktinę pagrindinėms metų varžyboms. Kol kas aiškios keturios svorio kategorijos, tačiau sunkiasvorių rebusas reikalauja atidumo ir loginės sekos. Kaip bebūtų, yra puiku, kuomet svoriuose yra konkurencija, tačiau artėjant rimtiems startams iškyla nuolatinė dilema – ką vežti ir į kokias varžybas?
„Viliui reikalingi startai, dėl traumos jis ilgą laiką nei sportavo, nei dalyvavo varžybose. Todėl šįkart toks mūsų sprendimas“, – apie V.Laurinaičio išvyką į Rumunijos sostinę kalbėjo treneris Mindaugas Ežerskis.
Tuo tarpu Manto Knystauto pasirinkimą lėmė sunkiasvorio startas prestižiniame turnyre.
„Nepaisant pralaimėjimo metų pradžioje vykusiame Lietuvos čempionate Romui Fridrikui, Mantas UWW turnyre Zagrebe kiek geriau atrodė. Tai vienas argumentas jo naudai. Antra, jam, kaip ir Viliui Laurinaičiui, reikalingas rezultatas. Tiek Mindaugo, tiek Romo penktos vietos pasaulio čempionate jiems keliems metams garantavo finansinį stabilumą. Dabar suteikiame šansą užsidirbti jų komandos draugams“, – racionaliu planu dalinosi treneris Aleksandras Kazakevičius.
Kiti keturi svoriai šalyje neturi konkurencijos, todėl dėl savo vietų rinktinėje kol kas ramūs.
„Justas Petravičius, Kristupas Šleiva, Paulius Galkinas ir Martynas Nemsevičius yra neabejotini lyderiai savo svorio kategorijose. Turime jaunimo, bet šiemet apie juos kalbėti per anksti, tegul bręsta ir kovoja jaunimo U20 bei U23 amžiaus grupėse. Artimiausiu metu, manau, mūsų lyderiams konkurenciją turėtų sudaryti Rokas Čepauskas, Vilius Savickas, Adomas Grigaliūnas ir Eimantas Vilimas“, – strateguoja treneris Mindaugas Ežerskis.
2024 m. Europos imtynių čempionatas
Graikų-romėnų imtynės (GR)
Treneriai Mindaugas Ežerskis ir Aleksandras Kazakevičius
Moterų imtynės (WW)
50 kg Gabija Dilytė (14 d.)
53 kg Laura Stanelytė (15 d.)
68 kg Danutė Domikaitytė (14 d.)
76 kg Kamilė Gaučaitė (14 d.)
Treneris Aivaras Kaselis
Laisvosios imtynės (FS)
86 kg Domantas Pauliuščenko (17 d.)
97 kg Lukas Krasauskas (16 d.)
Treneris Sergejus Kasimovas
Varžybų pradžia 10.30 val.
Pusfinaliai 16.45 val.
Finalai 18 val. (18 dieną 17 val.)
Kaip ir kada vyksta atranka?
2024 m. olimpiniame imtynių turnyre Paryžiuje dalyvaus 288 sportininkai (192 vyrai ir 96 moterys). Didžiausias vienos šalies kvotų skaičius – 18 (po 6 atletus/tes graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų imtynių rungtyse).
Atranka į olimpiadą vyksta trimis etapais: 2023 metų pasaulio čempionate iš 18 olimpinių svorio kategorijų buvo paskirstyta po penkias kvotas, viso 90 vietų.
Šiais metais žemyno atrankoje Baku bus išdalintos 144 kvotos ir paskutinės 54 kvotos bus išdalintos pasaulio olimpinės atrankos turnyre, kuris vyks Stambule gegužės 9–12 dienomis.
