Tačiau Rusijoje K.Valijevos istoriją ir vėl bandoma mistifikuoti ir viską pasukti Kremliui jau įprasto naratyvo keliu – esą dabar jau 17-metė sportininkė tapo Vakarų pasaulio kovos prieš rusus auka.
Sporto arbitražo teismas pirmadienį paskelbė, kad K.Valijevai skiriama 4 metų nušalinimo bausmė dėl dopingo vartojimo. Iš jos atimtas ir 2022 metų Pekino žiemos žaidynėse iškovotas auksas. Sportininkė varžėsi po Rusijos olimpinio komiteto vėliava – po oficialia rusų vėliava sportininkams varžytis neleidžiama dėl sisteminių dopingo pažeidimų, kai paaiškėjo, kad Rusija 2014 metų Sočio žaidynėse buvo sukūrusi netgi slaptą laboratoriją ir kambarį, kuriuose mėginiai buvo keičiami į „švarius“.
K.Valijeva 2022 metų žaidynėse varžėsi būdama 15 metų. Ji aukso medalį iškovojo komandinėje rungtyje. Dopingo jos mėginyje buvo rasta 2021 metų gruodį po varžybų Rusijoje, kur patikrą atliko Tarptautinės antidopingo agentūros (WADA) specialistai. Rusija niekada nepripažino, kad valstybė prisidėjo prie dopingo programos, nors pateikti faktai buvo akivaizdūs, o juose figūravo ir Rusijos FSB agentai.
Rusija iškart skelbė, kad K.Valijeva – nekalta, pasirodė pranešimai, kad sportininkės organizme draudžiamo trimetazidino galėjo atsirasti netyčia suvartojus jos senelio vaistų nuo širdies skausmo. Tačiau ši istorija neįtikino CAS.
Siūlo kriminalizuoti dopingo tiekimą nepilnamečiams
„Mūsų organizacijai ir švariam sportui šis sprendimas reiškia, kad vertinimo procesas visiems sportininkams užtikrinta garbingą rezultatą. Nors procesas ir gali būti šiek tiek kankinantis, galutinis rezultatas lemia visų švarių sportininkų pasitenkinimą. Tai buvo labai ilga byla ir mes pripažįstame, kad sprendimas užtruko, bet mes privalėjome pateikti apeliaciją dėl sprendimo, kuris buvo sportininkę išteisinęs nuo bet kokios kaltės. CAS sutiko su mūsų pozicija ir esame patenkinti“, – skelbė žinia apie K.Valijevą pasidalinęs WADA direktorius Olivieras Niggli.
K.Valijevos byla nuo pat 2022 metų Pekino žaidynių paskatino ir diskusiją dėl trenerių ar sportininkų aplinkos žmonių atsakomybę. Kadangi K.Valijevai dopingo aptikimo metu buvo 15 metų – buvo atsisukta ir į jos trenerius, tarp kurių – dailiojo čiuožimo pasaulio legenda Eteri Tutberidze.
Pirmadienį CAS paskelbus galutinį sprendimą K.Valijevos byloje, WADA prezidentas Witoldas Banka pabrėžė, kad draudžiamų medžiagų davimas nepilnamečiui turėtų būti laikomas kriminaliniu nusikaltimu.
„Bet kas, kas dopingą duoda nepilnamečiams, turėtų atsidurti kalėjime. Mes skatiname valstybes apsvarstyti galimybę kriminalizuoti draudžiamų preparatų tiekimą nepilnamečiams“, – kalbėjo W.Banka.
Pasikeitus komandinių varžybų rezultatams auksas atiteks JAV komandai. Sidabras – Japonijai, bronza – Kanadai. CAS paskelbus sprendimą amerikiečiai neslėpė džiaugsmo „dėl teisingumo“, tačiau JAV antidopingo agentūra (USADA) nors ir sveikino sprendimą, pabrėžė, kad „teisingumas“ buvo atimtas, nes byla užtruko porą metų ir ragino tokias situacija spręsti gerokai greičiau.
Rusijai jau regi karą
Rusija į CAS sprendimą reagavo taip, kaip ir buvo galima tikėtis. Rusijos žiniasklaidoje pasirodė įvairiausios versijos. Buvo kartojama senelio vaistų, netyčinio dopingo suvartojimo temos. Iškelta ir „pakišimo“ versija, nors jokių įrodymų tam ir nėra.
Po sprendimo netruko sureaguoti ir Vladimiro Putino patikėtinis Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pastarojo pareiškimą citavo kone visi Rusijos žiniasklaidos kanalai. Jis sprendimą vadino „politizuotu“.
„Žinoma, kad mes su tuo nesutinkame. Mano manymu, tai politizuota“, – tokią trumpą D.Peskovo citatą paskelbė Kremliaus valdoma naujienų agentūra TASS.
Dar skambiau ėmė kalbėti dopingo šešėlio vis dar nenusikratęs Rusijos olimpinis komitetas (ROC). Jis CAS sprendimą vadino „karu“.
„Rusijos sportui buvo paskelbtas karas ir, kaip matome, tam nėra jokių ribų“, – rašoma ROC pranešime spaudai.
ROC taip pat kaltino CAS ir teigė, kad organizaciją „jau ilgą laiką“ nėra „objektyvi ar nešališka.“
Panašiai ROC kalbėjo ir 2022 metais, kai buvo paskelbta, kad K.Valijevos mėginyje rasta dopingo. Tuomet Rusija garsiai skelbė, kad taip tyčia mėginama atimti medalį iš sportininkės, kuriai buvo prognozuojamas auksas ir individualioje rungtyje. Tuomet K.Valijeva padarė nemažai klaidų, o rusai teigė, kad visos jos klaidos – žinios apie dopingo paskelbimą pasekmė.
2022 metų vasarį K.Valijevai Draugystės ordiną įteikė V.Putinas. Tų pačių metų kovo mėnesį jos mamai Kazanėje Tatarstano Respublikos prezidentas įteikė apdovanojimą už nuopelnus.
Rusijos žiniasklaidoje po pirmadienį paskelbto CAS sprendimo pasirodė ir sąmokslo teorija, kad K.Valijeva galėjo būti pakišta, nors 2022 metų Pekino žaidynėse buvo pritaikytas ir ypatingai griežtas COVID-19 protokolas.
Dieną iki CAS sprendimo pasirodė ir žurnalisto Vladislavo Žukovo versija, kad dopingo K.Valijevos organizme galėjo atsirasti dėl jos šuns – neva sportininkė galėjo atsigerti iš stiklinės, kuria pasinaudojo ir šuo. Stiklinės istorija ir buvo pagrindinė K.Valijevos gynybos dalis – tiesa, sportininkės aplinka teigė, kad ji galėjo atsigerti iš senelio stiklinės, o jis naudoja vaistus nuo širdies, kuriuose ir yra draudžiamos medžiagos.
Tačiau CAS sprendimas aiškiai parodė – kad tokiomis istorijomis kaltės išvengti nepavyks.
Davė ir daugiau naudos
Dabar aišku, kad K.Valijevos nušalinimas dėl dopingo baigs galioti iki 2026 metų Italijoje vyksiančių žiemos olimpinių žaidynių.
K.Valijevos dopingo istorija nors ir užtruko, davė ir daugiau vaisių – tik paaiškėjus, kad jos mėginyje buvo rasta draudžiamas preparatas, imta kalbėti apie sportininkų amžių. E.Tutberidzė ir Rusijos dailiojo čiuožimo mokykla buvo garsi tuo, kad naudodami griežtą priežiūrą ir atranką į olimpiadas ir pagrindinius čempionatus siunčia itin jauno amžiaus sportininkes, o šioms pasiekus pilnametystę jos dažniausiai jau nebebūna reikalingos.
Dėl šios priežasties 2022 metų birželį Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) įvedė minimalaus amžiaus taisyklę – nuo 15 metų jis buvo pakeltas iki 17.
Parengta pagal „Reuters“, „Yahoo Sports“, sports.ru ir lrytas.lt inf.
