Nuo sausio pradžios Lietuvą ir aplinkines Europos šalis padengė storas sniego sluoksnis, kuris vietomis siekė daugiau nei 20 cm. Viena vertus, storas sniego sluoksnis neleidžia tvirtėti ledui, antra vertus, net ir esant saugiam ledui, ledrogių pačiūžos smenga ir neleidžia buriuotojams ant ledo įsibėgėti. Tinkamo ledo šiam čempionatui buvo ieškoma ilgai ir atkakliai. Savaitę prieš varžybas optimaliausiai atrodė Lietuvos telkiniai – rinktasi tarp Kuršių marių vakaruose, Paežerių ežero Vilkaviškyje ir Lietuvos centre esančio Rėkyvos ežero. Galiausiai praeitos savaitės pradžioje atūžęs ciklonas atnešė atodrėkį ir tamsius debesis – gausūs lietūs spėriai tirpdė sniegą ir tik likus 2 dienoms iki varžybų starto organizatoriai galėjo užfiksuoti renginio vietą. Šalies vakaruose ledas tapo nesaugus, o Vilkaviškį nukarūnavo Lietuvos ledo jachtų „sostinė“ – Rėkyvos ežeras Šiauliuose su 22 cm storio ledo danga be sniego.
Ant ledo gaudyti vėjo susirinko arti 30-ies buriuotojų iš Lietuvos, D. Britanijos ir N. Zelandijos. Nemažai komandų negalėjo atvykti dėl itin vėlyvo varžybų vietos sprendimo. Šiame čempionate varžomasi monotipinėmis Ice-Blokart klasės ledrogėmis, kurių ilgis vos 1,8 m., plotis 1,65 m., ledrogių svoris iki 30 kg, sportininko sprendimu, naudojamos vienodos 2, 3, 4 arba 5,5 kv.m. ploto burės. Nepaisant nedidelių matmenų, šios ledrogės gali išvystyti iki 80 km/h greitį.
Jei ketvirtadienį treniruočių metu sportininkai tiesiog skraidė ant dar šlapio ledo, tai penktadienį – pirmąją čempionato dieną – buriuotojai tegalėjo mindžiukuoti ant ežero paviršiaus, nes žadėtas vėjelis taip ir stipriau nepapūtė. Vos judėjo net patys lengviausieji – ultra lengvasvoriai, kuriems įvykdytos 3 lenktynės.
Šeštadienį sportininkams buvo nuspręsta paankstinti startus ir ant ledo susirinkti tik prašvitus. Nuo 8 val. ryto pūtė vidutinis 4–5 m/s stiprumo vėjas, leidęs įvykdyti daug – po 5 važiavimus kiekvienai grupei – ir padovanojęs buriuotojams greičio ir lenktynių azarto.
Sportininkams reikėjo įveikti priešvėjinę-pavėjinę distanciją, laviruojant zigzagais. Važiavimus laimėdavo techniškesni ir geriau į vėjo greitį bei jo pasisukimus reaguojantys sportininkai. Taipogi buvo svarbi ir teisinga taktika, kuri lyderiams leisdavo „išnaudoti“ oponentų burių nesujauktą vėją.
Didžiausiais greičiais ledrogininkai lėkė pavėjinėje distancijos dalyje – net ir pučiant vos 4–5 m/s stiprumo vėjui, jie pasiekdavo iki 40 km/h greitį. Tai reiškia, kad ledrogės dėl fizikos dėsnių daugiau nei dvigubai pralenkdavo vėjo greitį. Visgi, kad pasiektų ir išlaikytų maksimalų greitį, sportininkai turėdavo įdarbinti išsiugdytus įgūdžius ir pastabumą, ypač pučiant silpnam vėjui.
Buriuotojai varžėsi keturiose svorio kategorijose (ultra lengvasvoriai (iki 55 kg), vidutinio svorio (70–82,5 kg), sunkiasvoriai (82,5–95 kg) ir super sunkiasvoriai (virš 95 kg). Kiekvienai grupei, buvo įvykdyti 6–8 važiavimai.
Buriavimo varžybose kiekvieno sportininko užimta vieta jam duoda taškus, t.y. 1-a vieta – 1 taškas, 2 vieta -2, trečia vieta – 3 ir t.t. Čempionatą laimi mažiausiai taškų surinkęs buriuotojas.
Ultra lengvasvorių grupėje užtikrintai nugalėjo vietinis Rėkyvoje buriuojantis sportininkas – Jonas Mažunavičius, surinkęs 8 taškus. Vidutinio svorio kategorijoje taipogi dominavo šiaulietė sporto centro „Atžalynas“ auklėtinė Greta Kalinauskaitė, užtikrintai nugalėjusi neringiškį Karolį Atkočaitį, laimėdama visus, išskyrus vieną, važiavimus. Bene aršiausia kova – taškas į tašką – vyko sunkiasvorių kategorijoje tarp Vykinto ir Mato Mizgirių. Viskas sprendėsi paskutinio važiavimo metu, sekmadienį – apsukęs priešvėjinį ženklą paskutinėje distancijos tiesėje, taktiškiau ledroges
valdė Vykintas. Jis sugebėjo pasivyti ir pralenkti Matą bei finišo liniją kirsti pirmas. Išplėšdamas šią pergalę jis taškais išlygino rezultatą ir tapo čempionu. Super sunkiasvorių kategorijoje taipogi dominavo lietuvis – Antanas Golubovskis iš Nidos buriuotojų klubo „Vėtrungis“ nugalėjo N. Zelandijos atstovą Stephen Weir surinkdamas beveik minimalų – 5 taškų kraitį.
