M. Maldonis praėjusiais metais padėjo iškovoti kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes net dviem Lietuvos įguloms – keturvietei baidarei 500 m distancijoje ir dvivietei baidarei 500 m nuotolyje. Be to M. Maldonis iškovojo du aukso medalius pasaulio taurės varžybų etapuose – pirmame etape laimėjo su keturviete įgula, antrame – su dviviete.
„2023 metus sėkmingai pradėjome nuo pasaulio taurės etapų, kur kiekviename jų laimėjome po aukso medalį. Tačiau pagrindinėmis varžybomis buvo pasaulio čempionatas, kuriame pavyko iškovoti olimpinius kelialapius net dviem komandom. Toks ir buvo pagrindinis sezono tikslas, – sakė M. Maldonis. – Prestižinėje keturviečių baidarių rungtyje iškovotas olimpinis kelialapis buvo kažkas tokio įspūdingo. Buvo įdėta daug sunkaus darbo, daug emocijų ir tas emocijas gali dalintis kartu su draugais, su kuriais tu sportavai ne vienerius metus ir ne vieną sezoną tam ruošeisi. Tai yra nuostabus dalykas ir motyvuoja toliau sunkiai dirbti ir atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.“
Kas taps geriausiu Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotoju lėmė sirgalių balsai internete bei Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos ekspertų komisijos balsai. Labai atkakliai vykusiuose sirgalių rinkimuose daugiausia balsų gavo keturvietėje baidarėje olimpinį kelialapį kartu su M. Maldoniu iškovojęs ir neolimpinėje 200 m vienviečių baidarių rungtyje pasaulio čempionu tapęs Artūras Seja. A. Seja surinko 499 balsus ir M. Maldonį aplenkė vos 2 balsais.
Olimpinio čempiono taurė M. Maldoniui atiteko susumavus sirgalių ir ekspertų balsus.
Į titulą taip pat pretendavo dar du olimpinės keturvietės nariai Simonas Maldonis ir Ignas Navakauskas, olimpinį kelialapį su dviviete baidare iškovojęs Andrejus Olijnikas bei neolimpinėje vienviečių kanojų 200 m rungtyje Europos čempiono vardą iškovojęs Henrikas Žustautas.
„Visada yra sunkiau apginti titulą, nei iškovoti, nes kiekvieną kartą tai reikia pasiekti iš naujo. Tai nėra kažkoks garantuotas dalykas. Nors ant taurės jau trečią kartą puikuojasi mano pavardė, bet čia galėtų būti bet kuris mano komandos draugas – Andrejus, Ignas, Simonas, Artūras. Visi jie buvo komandos dalimi ir jie taip pat nusipelno būti įvardinti geriausiais, – teigė M. Maldonis. – Visada konkurencija skatina tobulėti. Lietuvoje esanti vidinė konkurencija netgi labiau veda į priekį, nes tu nori ir tarp draugų būti stipriausias. Kas tai bebūtų – ar sirgalių balsavimas, ar treniruotė. Tai visada veda į priekį geresnių rezultatų link.“
Praėjusiose 2020 m. Tokijo olimpinėse žaidynėse M. Maldonis buvo vienintelis Lietuvos atstovas baidarių ir kanojų irklavimo varžybose. Į Paryžių vyks mažiausiai penki Lietuvos baidarininkai, o kovą dėl olimpinio kelialapio dar tęsia H. Žustauto ir Vadimo Korobovo irkluojama dvivietė kanoja.
„Kaip visada, tikslai yra patys didžiausi. Visi mes norime olimpinių medalių, visi norime parvežti Lietuvai auksą. Ar tai bus įmanoma, pamatysime būtent varžybų dieną. Bandysim. Tam ruošiamės, tam treniruojamės. Vieną dieną gali laimėti vieni, kitą dieną – kiti. Tikėkimės, kad tai bus mūsų diena ir galėsime pasidžiaugti gerais rezultatais – vylėsi geriausias 2021–2023 m. Lietuvos baidarininkas. – Olimpinėse žaidynėse sumažėjus sprinto rungčių, konkurencija ženkliai padidėjo. Dauguma perėjo į 500 metrų nuotolį ir dabar tie patys baidarininkai gali startuoti tiek keturvietėje, tiek dvivietėje. Todėl stiprių sportininkų, galinčių konkuruoti dėl aukščiausių vietų yra tikrai labai daug. Finiše kartais lemia vos kelios sekundės dalys. Keliasdešimt centimetrų gali lemti ar laimėsi medalį, ar liksi šeštoje vietoje.“
Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai dalyvavo visose vasaros olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo ir iškovojo vieną medalį. 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas laimėjo bronzą dviviečių baidarių 200 m distancijoje.
