2023-siais Lietuvą liūdino Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymas planetos čempionate, taip pat moterų ekipos nevykęs bandymas prasimušti į Europos čempionatą, žinoma, Dakaro ralyje aukščiau pakilti nesugebėjęs ir iš kovų pasitraukęs Benediktas Vanagas bei ledo čiuožėjų poros „medinis“ medalis Europos čempionate. Prie nusivylimų galima pridėti ir žinomo krepšinio žaidėjo Manto Kalniečio pasitraukimą iš didžiojo sporto.
Svajonės apie kelialapį ir medalį
Šiais metais bene svarbiausiu įvykiu Lietuvai tapo 19-asis pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, kuris rugpjūčio 25–rugsėjo 10 dienomis vyko trijose Azijos valstybėse.
Kazio Maksvyčio vedama Lietuvos rinktinė turėjo minimalią užduotį būti aštuntuke, tačiau realiai tiek LKF vadovybė, tiek ir sirgaliai kalbėjo apie prizinę ekipos vietą pirmenybėse bei tiesioginį kelialapį į Paryžiaus olimpiadą.
Lietuva pastarąjį kartą pasaulio čempionate medalį buvo iškovojusi 2010-siais, kai Turkijoje, vedama Kęstučio Kemzūros, sugebėjo laimėti bronzą.
Ir penktasis iš eilės pasaulio čempionatas mūsiškiams prasidėjo sėkmingai: pirmojo etapo kovose – grupėje – įveiktas Egiptas, Meksika ir Juodkalnija.
O jau antrame etape pradėta kalbėti ne tik apie medalius, tačiau tik apie aukščiausios prabos apdovanojimus. Antrame etape Lietuva sudaužė Graikiją 92:67 ir parklupdė kaip visada magiškai skambančią JAV rinktinę 110:104.
Bet medalių skambesys šįkart atsitrenkė į serbišką sieną – ketvirtfinalyje lietuviai „pasikrovė malkų“ nuo Serbijos 87:68 ir baigė maratoną dėl titulų ir kelialapių į Paryžiaus žaidynes.
Po šios nesėkmės Lietuva dar sugebėjo susikoncentruoti mačui su slovėnais ir įveikė juos 100:84, tačiau akistatoje dėl penktosios vietos mūsiškiai gavo pamoką nuo Latvijos komandos 98:63.
Tad vietoje medalių mūsų krepšininkai namo sugrįžo su mažai ką paguodžiančia šešta vieta.
Iš planetos pirmenybėse sužaistų aštuonių dvikovų Lietuva pralaimėjo tik Serbijai ir Latvijai. Na, o pasaulio čempione tapo Vokietija, kuri palaužė serbus 83:77.
Lietuvos krepšininkai nuo 2015 metų Europos čempionato nėra laimėję jokio apdovanojimo tiek pasaulio, tiek ir Europos čempionatuose.
Dešimtukas nutolo
Kaip ir kasmet, tik prasidėjus metams, startuoja Dakaro ralis, o jo gerbėjai kaskart spėlioja, ar pasiseks lietuviams ne tik užbaigti sunkiausią planetos ralį, tačiau ir palypėti iki aukščiausių vietų bendroje įskaitoje.
Kaip ryškus brūkšnys yra kova automobilių klasėje dėl vietos geriausiųjų dešimtuke.
2023 metų ralyje šįkart dalyvavo kur kas mažiau Lietuvos atstovų. Jei praėjusiame ralyje save išbandė 10 ekipažų, tai šįkart jų buvo tik 7.
Didžiausia intriga skambėjo paprastai: ar gamykliniu automobiliu važiuojantis Benediktas Vanagas prasimuš į naujos T1+ kategorijos geriausių lenktynininkų dešimtuką.
B.Vanagas su naujuoju šturmanu estu Kuldaru Sikku sunkiausią pasaulio ralį siekė įveikti naujuoju „Toyota Hilux“ automobiliu.
Per dešimt Dakaro ralių B.Vanagas aukščiausiai buvo pakilęs 2019 metais, kai bendrojoje įskaitoje užėmė 11-ąją vietą. Praėjusiame Dakare lietuvis ketvirtajame etape virto ir nebaigė varžybų. Ir 2023-siais lietuviui teko trauktis iš varžybų.
Su visureigiu „Toyota Hilux“ lenktyniavęs B.Vanagas 2023-siais įveikė tik 1386 ralio kilometrus ir buvo priverstas baigti kovą po traumos – sausio 4 dieną važiuodamas nuo kopos jis trenkėsi galva į automobilio rėmą ir nutarė nerizikuoti sveikata. Jam buvo sutrenktos smegenys.
„Aš gal ir beprotis, palyginti su statistiniu piliečiu, bet gal ne šitiek“, – nutaręs baigti lenktynes tikino B.Vanagas.
Garsus šalies automobilių sporto žmogus ambicijas pakilti į geriausių pasaulio lenktynininkų dešimtuką privalėjo atidėti iki 2024-ųjų Dakaro.
Liko šalia
Lietuvos dailiojo čiuožimo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius gerino asmeninius iškovotų taškų rekordus 2023 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionate Suomijos Espo miete, tačiau šiai porai nepavyko užsikabinti medalio.
Prieš pirmenybes tiek federacijos vadovai, tiek ir paprasti sirgaliai vylėsi, jog pašalinus iš varžybų agresorės Rusijos ledo šokėjų poras, mūsiškiai tikrai laimės bronzą.
„Turi tikrai laimėti trečią vietą, nes pasiekė aukščiausią lygį“, – tikino dailiojo čiuožimo ikoną Lilija Vanagienė.
Tačiau iki istorinio rezultato pritrūko – Lietuvos pora užėmė tik ketvirtąją vietą.
A.Reed ir S.Ambrulevičius po ritminio šokio pasirodymo buvo ketvirti, vos 0,23 balo atsilikdami nuo Suomijos poros, tačiau laisvojoje programoje čempionato šeimininkai buvo įvertinti kur kas geriau – bronza atiteko Juuliai Turkkilai ir Matthiasui Versluisui.
A. Reed ir S. Ambrulevičius iki 2023-iųjų Europos čempionato aukščiausiai pirmenybėse buvo kilę iki aštuntosios vietos 2022 metais.
2024-ųjų Europos dailiojo čiuožimo čempionatas sausį vyks Kaune. Gal ten pasiseks Lietuvos porai?
Nepratęstas kontraktas
2023 metais Šarūno Jasikevičiaus vedamas klubas „Barcelona“ liko be nieko, o lietuvis nepasiekė užsibrėžto tikslo – pirmą kartą kaip vyriausiam treneriui laimėti Eurolygos čempiono titulą.
Juolab, kad finalo ketvertas vyko Šaro gimtajame mieste Kaune. Iki tol dukart iš eilės Katalonijos milžinui buvo pavykę prasibrauti į turnyro finalo ketvertus, bet abu kartus lietuvis su savo kariauna į Barseloną sugrįždavo nuleista galva.
Ir šį sykį Š.Jasikevičius liko nieko nepešęs – pusfinalyje krito nuo būsimo čempiono Madrido „Real“ 66:78, o po to kovoje dėl trečios pozicijos nusileido „Monaco“ atstovams tuo pačiu rezultatu 66:78.
Šalies čempionate „Barcelona“ nepasižymėjo auksu, nepateko ji ir į Karaliaus taurės ketvirtfinalį.
Po šių nesėkmių trejus metus „Barcelona“ komandai vadovavęs Šaras nesulaukė siūlymo pratęsti sutarties, nors pagal kontraktą turėjo tokią galimybę. Nors niekur viešai apie „Barcelona“ klubo sprendimą Š.Jasikevičius nekalbėjo, galima buvo suprasti, kad lietuvis nusivylė tokiu sprendimu.
Ir toliau be čempionato
Lietuvos moterų krepšinio rinktinė ir toliau lieka be Europos ir pasaulio čempionatų. Mūsiškės niekaip negali įveikti atrankos etapų.
Į planetos pirmenybes lietuvės nepatenka jau nuo 2010-ųjų, o Europoje be čempionato yra nuo 2017-ųjų turnyro.
Šiemet 61-erių Rimanto Grigo vedama nacionalinė moterų rinktinė pateko į itin sunkią atrankos grupę, kurioje buvo ir viena iš galingiausių planetos komandų Prancūzija, ambicinga Ukraina ir nenuspėjama Suomija.
Lietuvės siekė užimti bent antrąją vietą, kuri garantuotų kelialapį į Izraelyje ir Slovėnijoje vykusį čempionatą ir intrigą išlaikė iki pat paskutinio mačo. Rygoje lemiamoje akistatoje žaidusi Lietuva vis dėlto krito nuo Ukrainos 65:71 ir užėmė grupėje nieko nesuteikiančią trečią vietą.
„Merginos žinojo šių rungtynių reikšmę ir atrodo, kad tas jaudulys joms persidavė, lėkėme, skubėjome, labai tas jautėsi“, – po pralaimėtų rungtynių akcentavo treneris R.Grigas.
Nepatekus ir į 2025 metų Europos moterų krepšinio čempionatą, lietuvės tikrai kovos 2027-ųjų Senojo žemyno pirmenybėse – Lietuvos krepšinio federacija laimėjo teisę rengti čempionatą, o jis vyks Lietuvoje ir Suomijoje.
Atsisveikino su krepšiniu
2023 metais savo sprendimu Mantas Kalnietis nuvylė ne vieną krepšinio gerbėją. Ilgametis Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atakų organizatorius 36-erių M.Kalnietis sausio pabaigoje padėjo tašką savo įspūdingoje profesionalo karjeroje.
„Kalnu“ pravardžiuotas 196 cm ūgio įžaidėjas paskelbė, kad baigia karjerą, o jo paskutinysis mačas vyks dvikovoje su Jonavos „CBet“ klubu.
Pasitraukimą iš didžiojo sporto Jonava apkartino M. Kalniečiui – „Žalgiris“ nusileido 76:80.
„Šitas gyvenimo etapas, trukęs nuo 1993 metų lapkričio mėnesio, užsibaigė. Ieškosime gyvenime naujų tikslų, – kalbėjo žalgiriečių simboliu bėgant metams tapęs ir meilę klubui viešai nekart deklaravęs M.Kalnietis. – „Kalnas“ išeina iš „Žalgirio“, bet „Žalgiris“ iš „Kalno“ – niekada“.
Tik pasitraukęs iš krepšinio ir „Žalgirio“ M.Kalnietis gavo naujas pareigas – pradėjo dirbti „Kauno Žalgirio“ klubo prezidentu ir atsakingas tapo už vadybą.
To nebuvo nuo 1996-ųjų
Lietuvos vyrų golbolo rinktinė Juodkalnijoje vykusiame Europos čempionate pelnė sidabro medalius, tačiau liko be bilieto į Paryžiaus paralimpiadą. Pakeliui finalo link galingai žygiavę lietuviai lemiamose rungtynėse 3:8 nusileido ukrainiečiams.
Ukrainos rinktinė ne tik laimėjo auksą, bet ir pateko į Paryžiaus paralimpiadą. Kitų metų žaidynės bus pirmos nuo 1996 metų, kurias praleis Lietuvos golbolo rinktinė.
Lietuvos rinktinė gynė prieš dvejus metus iškovotą Senojo žemyno čempionės titulą. Iš viso lietuviai Europos čempionais yra tapę penkis kartus. Mūsų šalies rinktinė medalius skynė kiekviename Europos čempionate iš eilės nuo 2007 m. – jau aštuoniose Senojo žemyno pirmenybėse paeiliui.
Lietuvos golbolo komanda paralimpinėse žaidynėse be pertraukų dalyvavo nuo 2000 m. ir keturis kartus yra tapusi prizininke – 2000 m. Sidnėjuje iškovojo sidabrą, 2008 m. Pekine šį pasiekimą pakartojo, 2016 m. Rio de Žaneire tapo paralimpine čempione, o 2021 m. Tokijuje pasipuošė bronzos medaliais.
