2023-iųjų Lietuvos sporto atradimai: neįtikėtini plaukimo talentai, olimpinė viltis ir naujai sužibę duetai

Portalas lrytas.lt pateikia didžiausius pastarųjų metų Lietuvos sporto atradimus, kurie artimiausioje ateityje džiugins šalies sporto bendruomenę.

Apie Rūtą Meilutytę ir Daną Rapšį, kurie 2023-aisiais pasiekė įspūdingų pasiekimų, net nėra ką kalbėti. Visgi ir be šių elitinių plaukikų Lietuvos baseinuose auga bent trys sporto atradimai, kurie šiais metais įrodė, kad turi ne ką mažiau potencialo.

Šiuo metu T.Juška turi net 23 skirtingų amžiaus grupių (iki 13 m., iki 15 m. ir iki 17 m.) Lietuvos rekordus.

Šiais metais jis pagerino 50 m plaukimo laisvu stiliumi (25 m baseinas) iki 15 m. bei iki 17 m. Lietuvos rekordą (22,60 sek.) Kaunietis distanciją nuplaukė per 22,28 sek. Krito ir ilgametis olimpinio medalininko Raimundo Mažuolio 200 m laisvu stiliumi plaukimo Lietuvos iki 15 m. rekordas (1 min. 53,95 sek.).

Naujasis rekordininkas T.Juška šį nuotolį įveikė per 1 min 48,47 sek.

Lapkričio mėnesį tarptautinėse plaukimo varžybose Bolcane (Italija) jaunasis sportininkas tarp čia dalyvavusių 14-mečių iškovojo aukso medalius 50 ir 100 m plaukimo laisvu stiliumi bei 100 m peteliške rungtyse ir pagerino net 5 Lietuvos rekordus.

„Tai talentas, kuris šiuo metu plaukia pasauliniais rezultatais. Apie tai kalba jo gerinami Lietuvos rekordai, kurie yra pasiekti pačių geriausių praeityje plaukusių plaukikų. Stebime Tajų, linkime jam išlaikyti kylančią rezultatų kreivę ir netolimoje ateityje prisijungti prie elito rinktinės“, – apie jaunąjį talentą portalui lrytas.lt kalbėjo asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas, buvęs olimpietis Saulius Binevičius.

Dar 1984 m. Olego Cvetkovo užfiksuotą 1500 m laisvu stiliumi Lietuvos rekordą (15 min. 52,12 sek.) ilgus metus bandė pagerinti ištisa virtinė geriausių šalies plaukikų, kol galiausiai šių metų balandžio 12 d. Girstučio baseine tai pavyko pasiekti kauniečiui Dž.Miškiniui, kuris distanciją nuplaukė per 15 min. 51,10 sek.

Į šį rekordą anksčiau taikėsi tokie plaukikai, kaip dabartinis Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Saulius Binevičius, tuometis jo konkurentas bei dabartinis Dž.Miškinio treneris Paulius Andrijauskas, triskart olimpietis Vytautas Janušaitis, Danas Rapšys, Povilas Strazdas ir kiti elitiniai Lietuvos plaukikai.

„Visi žinome, koks tai rekordas, kiek metų jis gyvavo ir niekam nepavyko jo pamušti. Eilė sportininkų, kokie 10–15 žmonių, kurie gynė Lietuvos garbę ar čempionatuose buvo čempionai, siekė to rekordo, bet jis buvo nepasiekiamas. Na ir dabar turime tokią džiugią naujieną, kad po tiek metų jis buvo pamuštas. Bet reikia pažymėti, kad ilgai link to buvo einama ir paminėti pavardes, kas to rekordo nepasiekė, nes tas pavardes žinojo visi“, – komentavo LPF prezidentas S.Binevičius.

A.Savickas šiais metais debiutavo pasaulio plaukimo čempionate ir pirmas jo bandymas buvo labai sėkmingas. Iš Panevėžio kilęs sportininkas iškovojo kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes 200 m plaukimo krūtine rungtyje ir prisijungė prie D.Rapšio, R.Meilutytės ir Kotrynos Teterevkovos.

Lietuvis distanciją įveikė per 2 min. 09,66 sek. ir olimpinį normatyvą aplenkė 0,02 sek.

A.Savickas šiuo metu gyvena ir studijuoja JAV. Būtent ten ir tobulina savo plaukimo įgūdžius.

Apie šią 16-metę Lietuva kalba jau kelerius metus, tačiau būtent 2023-aisiais D.Banevič pagaliau pasiekė savo tikslą – iškovojo pasaulio čempionės titulą.

Rugsėji breiko šokėja čempionato Belgijoje finale įveikė japonę Ayumi Fukushima. Pergalė lietuviai atvėrė kelią į 2024-ųjų Paryžiaus olimpines žaidynes.

Šiemet D.Banevič Lenkijoje vykusiose Europos žaidynėse iškovojo bronzos medalį, o Europos čempionate tapo čempione.

3000 m kliūtinio bėgimo rungties atstovė Europos iki 23 metų čempionate pasidabino sidabro medaliu, Europos žaidynėse iškovojo bronzą, o debiutiniame suaugusiųjų pasaulio čempione liko per žingsnį nuo finalo ir bendroje įskaitoje užėmė 21-ą vietą.

Lietuvė 2023-aisiais Briuselyje vykusiame Europos kroso čempionate taip pat užfiksavo aukščiausią vietą Lietuvos istorijoje. U23 merginų grupėje lengvaatletė finišavo penkta (7 km – 27 min. 13 sek.) ir pagerino iki šiol geriausią šalies pasiekimą čempionate, kuris nuo 2018 metų priklausė Eglei Morenaitei (11 vieta U23 merginų grupėje – aut. past.).

E.Kareckaitė šiais metais tapo vos antra lietuve šalies istorijoje, kuri iškovojo UFC kontraktą. Rugsėjo 27 d. UFC prezidento „Dana White Contender Seriers 64“ varžybose E.Kareckaitė įtemptoje kovoje prieš 24-erių amerkietę Carli Judice pasiekė pergalę skirtingu teisėjų sprendimu (29–28, 28–29, 29–28) ir žengė didelį žingsnį savo profesionalios karjeros laiptais.

„Tiesiog turėjome įvykdyti savo darbą, jį atlikome teisingai, padarėme viską, ką galėjome ir tas rezultatas mus labai pradžiugino. Bet aš nemėgstu užsisėdėti vienoje vietoje, todėl po tos kovos išsikėliau sau dar daugiau tikslų ir mes toliau kryptingai dirbame.

Dėl pačios priešininkės ir kovos – mes tikrai tam ruošėmės ir žinojome, kad bus „viskas arba nieko“, nuo pirmos sekundės kovojome iš paskutiniųjų, ėjome į karą ir ta kova parodė, jog laimėjo ta, kuri labiau norėjo“, – su lrytas.lt įspūdžiais dalinosi E.Kareckaitė.

Sutartį su UFC taip pat turi kita lietuvė Julija Stoliarenko, taip pat ir lietuvių kilmės amerikietė Rose Namajunas.

M.Paulikienės atradimu galbūt vadinti ir negalima. Patyrusi tinklininkė jau praeityje įrodė, kad yra elitinė paplūdimio sporto atstovė.

Visgi naujai suburtas duetas 2023-iaisiais įrodė, ko yra vertas. M.Paulikienės ir Ainės Raupelytės duetas Europos čempionate užėmė 5-ą vietą, o planetos pirmenybėse į istorinius Lietuvos metraščius įrašė pirmąsias pergales. Dvi japonių poras nugalėjusios Monika ir Ainė gautinėje įskaitoje finišavo rekordinėje – 17-oje – pozicijoje.

Vienvietę valtį irkluojanti sportininkė pirmą kartą karjeroje pateko į pasaulio čempionato A finalą ir galutinėje rikiuotėje užėmė 6-ą vietą. Šiuo rezultatu ji užtikrino Lietuvai kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

Patirtis ir jaunystė tapo tikru atradimu. Porinę dvivietę valtį irkluojantis D.Rimkutės ir D.Karalienės duetas svarbiausiose metų varžybose dukart pasipuošė sidabro medaliais – vicečempionėmis tapo ir Europos, ir planetos pirmenybėse. Be to, merginų įgula iškovojo Lietuvai kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes.

2023-ųjų pradžioje oficialiai duris atvėrė Lazdynų baseinas.

Lazdynų baseinas taps nuolatine sporto baze plaukikams, šuolių į vandenį sportininkams, vandensvydžio komandoms, penkiakovininkams bei triatletams. Kompleksas pritaikytas ne tik treniruotėms, bet ir sporto renginiams – jame bus rengiamos nacionalinės ir tarptautinės vandens sporto šakų varžybos, kurias galės stebėti iki 1200 žiūrovų.

Čia įrengti 50 metrų olimpinio dydžio ir 25 metrų nardymo ir šuolių į vandenį baseinai. Baseinuose veikia pakeliamo dugno sistemos, prevencinė dirbtiniu intelektu grįsta technologija, kurios detektoriai aptinka vos kelias sekundes ant dugno nejudantį objektą ir apie jį praneša gelbėtojams.