Per spalio mėnesį 12 strateginių sporto šakų federacijų ir organizacijų bei atskirą kvietimą dėl puikių breiko šokėjos Dominikos Banevič rezultatų gavusios Lietuvos sportinių šokių federacijos atstovai Nacionalinei sporto agentūrai pristatė 2023 m. rezultatus, iškovotus ir kitąmet planuojamus laimėti olimpinius kelialapius. Druskininkuose Nacionalinė sporto agentūra pateikė apibendrintą informaciją.
„Džiaugiamės, kad visa sporto bendruomenė susirinko ir kartu diskutavo apie aktualius klausimus, artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Šis susitikimas – trečią kartą vykusių susitikimų su sporto šakų federacijomis 2023 m. rezultatų aptarimas. Pasidžiaugėme iškovotais olimpiniais kelialapiais, tikimės, kad galutinė olimpinės komandos sudėtis bus pakankamai gausi. Taip pat išgirdome problemas, su kuriomis susiduria sporto šakų federacijos. Kiekvienos federacijos iššūkiai skirtingi, daugelis pabrėžė išaugusią konkurenciją ir aukštus atrankos kriterijus. Federacijos yra girdimos. Šiuos susitikimus tęsime 2024 m. vasarį, artimiausiu metu planuojame susitikti su Lietuvos paralimpiniu komitetu ir negalią turinčių asmenų sporto federacijomis,“– sako Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
Olimpiniai kelialapiai – 19 Lietuvos sportininkų
Šiuo metu teisę varžytis Paryžiaus olimpinėse žaidynėse jau užsitikrinę 19 Lietuvos sportininkų. Daugiausia irklavimo atstovų – 6, taip pat 5 baidarininkai, 4 plaukikai, 2 lengvaatlečiai, 1 penkiakovininkė ir 1 breiko šokėja. Pagal šalies strateginių sporto šakų pateiktus duomenis kitąmet galimybę iškovoti realius olimpinius kelialapius turės apie 60 sportininkų. Tikimasi, kad teisę varžytis Paryžiuje iškovos ir kitų olimpinių sporto šakų atstovai.
Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo 42 Lietuvos sportininkai, Rio de Žaneire – 67, Londone – 62. Daugiausia Lietuvos sportininkų varžėsi Pekino olimpinėse žaidynėse – 71.
Kelyje į Paryžių – tam tikri iššūkiai
Bendroje diskusijoje Druskininkuose kalbėta apie pagrindinius iššūkius, su kuriais sporto šakų federacijos ir organizacijos susiduria, artėjant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Tarp dažniausia sporto šakų federacijų ir organizacijų minėtų problemų – medicinos ir mokslo specialistų trūkumas, ne visoms sporto šakoms tinkamos sąlygos treniruotis Lietuvoje, sudėtinga trenerių paieška ir įdarbinimo procesas, naujo sportinio inventoriaus trūkumas, brangus sportininkų, negaunančių valstybės stipendijų, išlaikymas ir t.t.
„Esame olimpinio ciklo finišo tiesiojoje – taip, dar turime žiūrėti, ką galime patobulinti, besirengiant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, tačiau didelių pokyčių prieš pat olimpines žaidynes daryti negalime, turime užtikrinti stabilumą Viena iš jau patvirtintų pagalbos priemonių sporto šakų federacijoms – galimybė įsigyti sportinį inventorių, su kuriuo reikia startuoti olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse. Darbus pradeda aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sistemos tobulinimo darbo grupė, kurios indėlis ir pateikti pasiūlymai bus svarbūs ilgalaikėje perspektyvoje. Norime įsiklausyti į sporto bendruomenės lūkesčius“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė.
Sporto bendruomenės sinergija
Susitikime tam tikras temas pristatė Nacionalinė sporto agentūros, Lietuvos sporto centro, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovai. Pasirengimo Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ypatumus apžvelgė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atstovas Einius Petkus, Lietuvos sporto centro bazių naudojimo galimybes ir plėtros perspektyvas pristatė Lietuvos centro direktorius Linas Tubelis. Nacionalinės sporto agentūros Kompetencijų centro vyriausiasis specialistas Albertas Savanevičius aptarė vykdyto tyrimo dėl gerojo valdymo principų Lietuvos sporto organizacijų veikloje rezultatus ir tolimesnius veiksmus. Taip pat sutarta, kad bus atnaujinamos rekomendacijos dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.
„Labai svarbu kalbėtis: reikia daugiau sinergijos ir bendradarbiavimo, apjungiant Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Nacionalinę sporto agentūrą ir sporto šakų federacijas. Kai kurios įvardintos problemos įsisenėjusios, bet tikrai judame į priekį ir nuveikėme nemažai svarbių darbų. Visų bendromis pastangomis, įtraukiant ir sporto bendruomenę, sieksime išsikeltų ilgalaikių tikslų,“ – susitikimą apibendrino Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė A. Zedelytė-Kaminskė.
Po diskusijos visi dalyviai susipažino su Lietuvos sporto centro kompleksu „Druskininkai“.
