Projekto metu pagal VšĮ Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuro parengtą programą antrų klasių moksleiviai mokosi saugaus elgesio vandenyje ir pagrindinių plaukimo įgūdžių.
Vaikai susipažįsta su vandeniu, įsisavina plūduriavimo ir kvėpavimo pratimus, plaukimo judesius gulint ant pilvo ir nugaros. Pamokose taip pat išmokstama teisingai šokti į vandenį bei pagrindinių saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens taisyklių.
Pamokas, kurios vyksta fizinio lavinimo užsiėmimų metu, veda profesionalūs treneriai ir patyrę mokymo plaukti instruktoriai.
„Tai nacionalinės svarbos programa. Tikime, jog biurokratiniai trikdžiai neišbalansuos ilgamečio mūsų organizacijos įdirbio, antrokai jau šią savaitę sulauks kokybiškų pamokų. Norime, kad mūsų idėja – plaukianti Lietuva – taptų realybe ir kiekvienas, nesvarbu, jaunas ar senas, mokėtų plaukti, o prireikus – ir išgelbėti skęstantįjį. Jei neišmokysime savo vaikų plaukti, didelė tikimybė, kad vandens jie bijos visą gyvenimą, nebus saugūs“, – sako asociacijos „LTU Aquatics“ prezidentas Saulius Binevičius.
Nors mokytis plaukimo įgūdžių yra saugiausia ne atviruose vandens telkiniuose, kur dažnai net nesimato dugno, o baseinuose, akylai prižiūrint specialistams, tik 6 proc. lietuvių teigia išmokę plaukti su profesionalų pagalba. Tai rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Šiemet programos „Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“ didžiuoju partneriu tapusios skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė (49 proc.) gyventojų plaukti išmoko savarankiškai. 21 proc. sako įgiję plaukimo įgūdžių padedami tėvų, dar tiek pat – kitais būdais, o 3 proc. prisipažino visai nemokantys plaukti.
„Lietuva net keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal skendimų statistiką. Prastesnė padėtis tik kaimyninėje Latvijoje. Reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad tik labai nedidelė dalis lietuvių lankė profesionalias plaukimo pamokas – dauguma jų plaukti išmoko patys ar su tėvų pagalba. Nors plaukimo specialistai sako, kad savarankiškas mokymasis yra sveikintinas, stebėdami skendimų problemos mastą šalyje matome poreikį moksleiviams įgyti plaukimo įgūdžių pradžiamokslį iš mokymo patirtį turinčių profesionalų“, – sako „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.
Anot G. Štuopės, prisijungdami prie projekto „Vivus Finance“ sieks pasirūpinti, kad kuo daugiau antrokų gautų žinių apie plaukimą iš kvalifikuotų specialistų: „Profesionalų ir gerai žinomų plaukikų lūpomis su tėveliais kalbėsime apie mokėjimo plaukti svarbą, skendimų prevenciją, saugų elgesį prie vandens ir tai, jog vanduo gali tapti ne tik draugu ar hobiu, bet ir profesiniu keliu. Visa tai tam, kad prisidėtume prie pokyčio ir visos Lietuvos gerovės.“
Praėjusiais mokslo metais projekte dalyvavo 10 tūkst. antros klasės moksleivių. Pamokoms finansuoti buvo skirta daugiau nei pusė milijono eurų valstybės biudžeto lėšų.
Plaukimo pamokas finansuoja Nacionalinė sporto agentūra bei projekte dalyvaujančios savivaldybės. Valstybės lėšomis yra finansuojami 18 užsiėmimų, likusieji – savivaldybių ir kitomis lėšomis.
Nuo 2009 metų vykstančiame projekte iš viso dalyvavo jau per 83 tūkst. antrokų.
