Lietuvos teniso rinktinė vasario mėnesį Vilniuje susirems Daviso dvikovoje su Sakartvelo tenisininkais. Tai bus jau ketvirtasis išbandymas Lietuvos komandos kapitonui Šarūnui Kulniui.
Pradžia treneriui buvo nuostabi. Jo vedama Lietuvos rinktinė 2022 metų pradžioje 4:1 įveikė Egipto komandą, o vėliau 4:0 susitvarkė su Pakistano tenisininkais. Visgi šių metų rugsėjo mėnesį buvo patirtas ir pirmasis pralaimėjimo kartėlis.
Lietuvos rinktinė susitiko su grėsmingąja Argentinos rinktine. Buenos Airės mieste šeimininkai pranoko Š.Kulnio auklėtinius 4:0.
Didelę teniso patirtį sukaupęs specialistas teigia, kad kelias iki kapitono pozicijos pagrindinėje Lietuvos rinktinėje. Dalindamasis įspūdžiais iš pirmųjų metų teigė supratęs naujų dalykų bei supratęs, dėl ko šalia krepšinio aikštelės stovintis Šarūnas Jasikevičius įprastai atrodo nervuotas ir iš pykčio „raunasi plaukus“.
„Iki tol buvau daugelio kitų jaunimo bei moterų rinktinės treneris, tad čia buvo tokai kaip ir paskutinė stotelė. Palaipsniui augau ir brendau. Šie metai man suteikė visiškai kitokį supratimą apie rinktines. Su vyrų rinktinė yra visiškai kitokia specifika, kokios nelabai net galėjau įsivaizduoti. Kai esi pagrindinis kapitonas, kuris viskuo rūpinasi ir turi didžiulį vaidmenį, atsakomybę – nėra lengva.
Bet tai tikrai apsimoka ir kiekvienam treneriui linkiu tai patirti, pabūti čia. Tai duoda naują suvokimą, požiūrį, atsakomybės, motyvacijos. Kuomet sėdi šalia, viską išgyveni, pajauti tą stresą, pradedi suprasti tuos kitų sporto šakų trenerius, kodėl jie būna pikti, nervuoti, keikiasi, pykstasi su sportininkais ar raunasi plaukus (red. – juokiasi). Kaip treneris suvokiu, kokia atsakomybė juos slegia.
Kaip pavyzdį galime paimti Šarūną Jasikevičių. Jis būdamas aukščiausiame lygyje kaip treneris nori maksimalių rezultatų ir to reikalauja iš savo žaidėjų, kurie galbūt tą dieną nėra nusiteikę. Labai sunku prisiimti tą atsakomybę ir kiekvieną suaugusį žmogų įtikinti, už ką jis kaunasi.
Smagu, kad kol kas rinktinėje dar neteko to pajusti, kad žaidėjai būtų neatsidavę ir tai labai džiugina, kad nereikia ieškoti papildomų būdų, kaip juos užkurti bei sakyti „mes žaidžiame ne už save, o už Lietuvą“, – lrytas.lt portalui kalbėjo teniso treneris.
Š.Kulnio atėjimą į rinktinę galima lyginti ir su naujos teniso eros Lietuvoje pradžia. Iki šiauliečio atėjimo, rinktinėje pirmu smuiku grojo 33-ejų Ričardas Berankis ir 32-ejų Laurynas Grigelis. Tačiau pastarojo akistatoje su Egiptu nebeliko – L.Grigelis atsisveikino su profesionaliu tenisu.
Visgi jo vieta tuščia neliko. Vienu metu su trenksmu į teniso pasaulį įžengė 19-metis Edas Butvilas ir 18-metis Vilius Gaubas. Abu jaunieji tenisininkai jau spėjo iškovoti ir trofėjus profesionaliame tenise, ir laimėti mačus Daviso taurėje.
Nors E.Butvilo ir V.Gaubo talentas akivaizdus, tačiau pagrindiniu rinktinės žaidėju ir toliau išlieka R.Berankis.
Kalbėdamas apie jaunuosius tenisininkus Š.Kulnys negailėjo pagyrų ir patikino, jog abu žaidėjai jau yra pasiruošę užimti pagrindines vietas rinktinėje, bet taip pat priminė, jog laukimas baigtas ir atėjo laikas rodyti rezultatas.
„Jie debiutavo dar iki man perimant kapitono pareigas, tačiau tuomet jie buvo tokie kaip treti ir ketvirti numeriai, tad tokį kaip ir apšilimą jie turėjo. Kas smagu, kad Daviso taurės varžybos vyksta kas pusė metų ir juos galime matyti vis kitokius, brandesnius. Vien pagal reitingą matome, jog jis kyla – jie tobulėja. Tai yra labai džiugu. Ričardo Berankio reitingas gal ir pakritęs, bet žinome jo klasę ir jis kaip „Mercedes“ – važiuos vienodai.
V.Gaubas su E.Butvilu dar yra besiformuojantys žaidėjai, jie turi dideles ambicijas, nori daug. Debiutuojant iš jų kaip ir niekas daug ko nesitikėjo. Jie žinojo, kad ant jų atsakomybė nekrenta, jie būdavo, treniruodavosi, skanuodavo kaip kas vyksta.
Tačiau kai žaidėme prieš Egiptą, jie jau turėjo žaisti antru numeriu. Jie yra pilnaverčiai rinktinės atstovai ir nebegalime sakyti „jie dar maži, palauksime“. Ne. Jie jau žaidžia vyrų tenisą ir nebėra palauk. Man didžiausias skirtumas, jog kiekvieną Davisą jie yra vis kitokie žaidėjai. Iš gerosios pusės. Jie brandesni, formuojasi, jiems patiems jau lengviau komandoje, perima lyderio poziciją.
Kiek R.Berankis dar bus neaišku, bet galiu drąsiai teigti, kad jie galėtų žaisti pirmu ir antru numeriu. Galima tai jausti psichologiškai. Jie tam yra pajėgūs ir labai džiugu, kad atsirado du žaidėjai vieno amžiaus Lietuvoje. Tokiai mažai šaliai tai yra neįkainojimas dalykas turėti du taip progresuojančius žaidėjus“, – teigė Lietuvos rinktinės kapitonas.
Argentinoje jauniesiems tenisininkams teko bene didžiausias iššūkis karjeroje. V.Gaubas pirmoje dvikovoje susitiko su 22-ąja pasaulio rakete Francisco Cerundolo.
Visi galėjo tikėtis užtikrintos argentiniečio pergalės, tačiau V.Gaubas įrodė, jog ne veltui į jį dedamos didelės viltys. F.Cerundolo teko gerokai paplušėti ir tik po trijų setų kovos 6:1, 6:7 (6:8), 6:2 palaužė 18-metį lietuvį.
E.Butvilas savo jėgas tikrinosi dvejetų mače. Poroje su Tadu Babeliu Edas stojo į kovą prieš 11-ąją ir 12-ąją pasaulio dvejetų raketes Maximo Gonzalezą ir Andresą Molteni. Argentiniečiams prireikė tik dviejų setų, tačiau kova toli gražu nebuvo lengva. M.Gonzalezas ir A.Molteni laimėjo rezultatu 6:4, 6:3.
Lietuvos rinktinės kapitonas Š.Kulnys įvardijo pagrindinį dalyką, ties kuriuo reikia dirbti jauniesiems Lietuvos tenisininkams.
„Viskas yra procesas, bet kuomet ateini į vyrų tenisą turi susitvarkyti mentalitetą. Turi nebijoti, rodyti solidų žaidimą, o jis ateina per gerus sprendimus, o jie atsiranda nuo didelio kiekio varžybų, nesėkmių ir jeigu darai tinkamas išvadas, tuomet ir augi.
Dabar reikia iš jų gero mąstymo. Jie viską turi – techniką, stilių ir dabar tereikia mažinti klaidų skaičių, didinti koncentracijos lygį, žaisti ne valandą, o kelias. Ko trūko Argentinoje – turėjome daug neišprovokuotų klaidų iš jaunimo, tad trūksta to brandumo, kuomet kitoje tinklo pusėje 20 raketė pasaulyje ir ji greitai parodo, ko tau trūksta“, – prisimindamas rinktinės pasirodymą Argentinoje kalbėjo Š.Kulnys.
Iki R.Berankio iškylimo tenisas Lietuvoje dažnu atveju atrodė labiau kaip egzotinė sporto šoka, kuri Lietuvoje nelabai egzistuoja. Visgi jaunimo lygmenyje dominavęs lietuvis pradėjo atkreipti visų dėmesį ir į šią teniso sporto šaką, o galiausiai pradėjus varžytis su geriausiais planetos žaidėjais Lietuvoje prasidėjo teniso bumas.
Vienas po kito šalyje pradėjo dygti aikštynai, kūrėsi teniso akademijos, mėgėjų klubai. Teniso kortai vis labiau ir labiau buvo užimami vaikų, svajojančių tapti naujuoju R.Berankiu.
Ar kylant V.Gaubui ir E.Butvilui galime tikėtis dar vieno teniso bumo Lietuvoje?
„Iki Ričardo neturėjome net gerų žaidėjų jaunių lygmenyje. Kuomet jis laimėjo neoficialų pasaulio čempionatą iki 14 metų, tuomet pradėjo atsirasti kažkoks tenisas Lietuvoje. Vilniuje normalių kortų net nebuvo. Po R.Berankio pergalių atsirado bumas, žmonės pradėjo domėtis tenisu.
Galime pažiūrėti ir į kitas sporto šakas. Rūta Meilutytė kuomet pradėjo laimėti, kiek baseinų pradėjome statyti. Su R.Berankio kilimu Lietuvoje pradėjo atsirasti teniso kortai, kurtis sistemos, akademijos. Dabar, kuomet viskas užsukta, šitiems vaikinukams sudėtinga pasiekti kažką panašaus. Visi tenisą žino, žaidžia. Galima sakyti, jie irgi užaugo ant to Ričardo bumo.
Sudėtinga, kad tenisas dabar dar labiau šautų į viršų, mes tiesiog neturime tiek žmonių. Galbūt vaikų ir daugiau pradės žaisti tenisą, bet tam reikėtų geros reklamos. Tačiau jeigu kils aukštai, tuomet aišku, kažkoks bumas įvyktų. Bet tokio sprogimo, koks buvo su R.Berankiu tikrai nebus.
Galbūt Klaipėda su E.Butvilo bumu galėtų dar labiau pasistūmėti į priekį. Gal jei tiek E.Butvilas, tiek V.Gaubas patektų į šimtuką atsirastų daugiau televizinių transliacijų ir tenisas gautų dar daugiau eterio“, – į galimą situaciją žvelgė Lietuvos rinktinės kapitonas.
Nepaisant to, kad sąlygos žaisti tenisą Lietuvoje yra kone idealios, tačiau jaunieji tenisininkai į profesionalų tenisą ir toliau siekia žengti treniruodamiesi ne Lietuvoje.
Tiek Edas Butvilas, tiek Vilius Gaubas pagrindinius žingsnius dėjo priklausydami Ispanijos teniso akademijai „Montemar“. Š.Kulnys lrytas.lt portalui įvardijo priežastį, dėl kurios Lietuvos tenisininkai iškeičia gimtąją šalį.
„Vilius išvyko berods 12 metų į Portugaliją, jiems ten viskas tiko, tuo tarpu Edas išvyko kur kas vėliau ir galima sakyti, jog jis yra Lietuvoje išaugintas. Aišku, Klaipėdoje jis buvo likęs vienas ir jam sunku buvo daryti progresą. Sąlygas Lietuvoje tikrai turime, bet esmė, kad neturime treniruočių partnerių tiek daug.
Nuvažiavęs į Ispaniją jie gali beveik kasdien žaisti su skirtingu aukščiausio lygio partneriu, ko Lietuvoje negalime pasiūlyti. Tai yra individuali sporto šaka ir tu būdamas „savanaudis“ nori turėti vis stipresnį ir geresnį priešininką. Lietuvoje to neturime ir nemanau, kad turėsime, nes labai sunku išlaikyti žaidėjus.
Nuo 12 iki 18 metų reikia, kad vaikas, tėveliai būtų motyvuoti, norėtų daug žaisti ir dar, kad mokykloje viskas gerai sektųsi – tik vienetai tam pasišvenčia. Čia yra ne tik vaiko, bet ir šeimos bei sporto akademijos procesas. Jeigu visas šis trikampis motyvuotas, tuomet galima dirbti“, – savo įžvalgą pateikė Lietuvos rinktinės kapitonas.
