„Važiuoju aš ir komanda ne tam, kad būtume turistais. Tai bus mano jau trečiasis toks absoliutaus svorio kategorijos čempionatas.
Prieš tai buvę du man šiek tiek nepasisekę, tačiau dabar esu pasirengęs rimčiausiai savo kovai“, – tikino likus savaitei iki akistatų praėjusiais metais planetos čempiono titulą sunkaus svorio kategorijoje laimėjęs E.Gužauskas.
Tų metų sėkmė čempionate Lenkijos Kielcuose atvėrė klaipėdiečiui kelią į kas ketverius metus Japonijoje vykstančias planetos pirmenybes absoliučioje svorio kategorijoje. Tai – karatė olimpiada.
Būtent 2019-siais Tokijo „Metropolitan Gymnasium“ arenoje jis tatamį paliko piktas dėl nesėkmės – lietuvį spalio 4 dieną įveikė lenkas Macejus Mazuras.
2015 metų 11-ąjame iš eilės planetos čempionate E.Gužauskas liko tarp 64 geriausių sportininkų, o 2019-siais užėmė 6-ąją vietą.
„Aš pats tikėjausi geriausio rezultato. Nereikia man nieko aiškinti. Aš tikėjausi laimėti. Ir viskas“, – nusivylusiai teigė E.Gužauskas.
Jis planavo tapti pirmuoju karatistu, kuris atims iš vyrų japonų dominavimą čempionate – dar nė vienam kitos šalies atstovui nei japonui nepavyko laimėti šių varžybų.
Dabar jau visus 13 čempionatų laimėjo japonai, o arčiausiai to, kad nutrauktų Tekančios saulės šalies atstovų dominavimą buvo 1997-siais iki lemiamos akistatos nepralaimėjęs vokietis Muzafferas Bacakas, 2007-siais finale kovęsis lietuvis Donatas Imbras ir praėjusiame čempionate 2019-siais lemiamų smūgių neatlikęs lenkas Macejus Mazuras.
Šiemet pergalę finale prieš garsųjį 43 metų Bulgarijos atstovą Valerijų Dimitrovą, kuris buvo 22 kartus Europos čempionu, iškovojo japonas Kembu Iriki.
„Tąkart prieš ketverius metus nieko nereikėjo analizuoti – „atjungė“ kepenis ir viskas. Pataikė ir pataikė.
Va dabar teks žiūrėti ir analizuoti, kodėl pralaimėta, kas blogai su taktika, kodėl nepakankamai smūgių buvo.
Galiausiai, kodėl nebuvo tos geros kovos pabaigos, kuri yra mano „arkliukas“, – visiškai be nuotaikos Tokijuje aiškino E.Gužauskas.
– Jums teko kovoti pirmoje dienos kovoje dešimtą ryto – atvykote ir tiesiai į mūšį. Tai nemėgstamas kovai laikas?“, – lrytas.lt paklausė E.Gužausko.
– Tai kad neteko to patirti anksčiau. Juk visuose čempionatuose sunkiasvoriai kovoja dažniausiai visada pabaigoje.
Antras dalykas – visada sunku įsivažiuoti per pirmą dvikovą: kol išsijudini, kol atsikratai startinio jaudulio. Bet tai nėra pasiteisinimas.
– Visi tikėjosi Jūsų kovos finale su japonu Kembu Iriki. Net ir plakatai Tokijuje tiesiog rodė, kad laukiama lietuvio ir japono kovos finale. Kaip vertinate savo pasirodymą?
– Kaip? Tik blogai. Aš tarp 32 geriausių karatistų? Man gera vieta yra tik prizinė.
– Ar kažką atradote naujo šiame čempionate?
- Ko mes tikrai nematome, tai japonų. Jų nėra Europoje, jie pas save ir kai yra tam tikri tarpai – nežinai, kaip jie rengiasi, kaip sportuoja.
Kas kažkiek laiko mes jų nematome ir tik jie gali nustebinti europiečius. Bet šiemet jie nenustebino – buvo darbas ir intensyvumas.
Nedaug darbo ant tatamio, bet daug intensyvumo. Kitą vertus, jie nenustebino niekuo, nes tiek aš, tiek ir kiti žinojo, kad taip bus.
Klausimas, kaip susidėliosi kovą. Manau, jie gerai mane išanalizavo ir tas pralaimėjimas dar labiau skaudesnis.
- Jaučiate, kad pralaimėjote ketverių metų mūšį?
- Aš iš esmės kol kas nesuvokiu, kad pralaimėjau tokiame etape kovą. Ta prasme, gal ir suvokiu, tačiau savyje to pralaimėjimo neišgyvenau, jo dar nepriėmiau.
