Šįkart 18 sportininkų delegaciją pradžiugino Edgardo Sečinskio pasirodymas – vienas aukščiausių čempionato dalyvių prestižiųkiausiame planetos kiokušin karatė turnyre sugebėjo prasibrauti iki trečiosios vietos.
Pastarąjį kartą be gražuolių taurių iš taip vadinamos karatė olimpiados Japonijoje lietuviai buvo grįžę tik 2003-siais, kai nepavyko niekam atsistoti ant pakylos.
Po to sekė galingas Donato Imbro kelias iki finalo ir nesėkmė jo metu, 2011-siais Margaritos Čiuplytės vicečempionės titulas, Luko Kubiliaus trečioji vieta ir 2019-siais Ingos Mikštaitės sidabro apdovanojimas.
Šįkart savo kelią pakylos link mūšiais ant tatamio prasimušė sostinės „Saulės ženklo“ kiokušin karatė klubo treneris 29 metų 193 cm ūgio E. Sečinskis.
Septyni jo žingsniai buvo nelengvi: pirmą varžybų dieną mūsiškis susitvarkė su norvegu Liamu Jensrudu ir lenku Jakubu Tesca.
O jau antrąją kovų dieną lietuvis įžengė į japonų „brūzgynus“: po pratęsimo krito Hotaka Yoshizawa, 3 minučių dvikov os reikėjo su Nariyoshi Tada ir jau ketvirtfinalyje per tiek pat laiko liko palaužtas Ryuji Toda.
Tuomet Edgardui teko pusfinalyje ieškoti silpnų vietų pas Japonijos komandos lyderį ir galiausiai čempionatą laimėjusį Kembu Iriki.
Japonas greičiau surado mūsų šalies karatisto silpnąsias vietas ir po vieno raundo kovos pasiuntė E.Sečinskį grumtis dėl trečiosios pozicijos. Ten jo laukė jaunasis 20-metis kazachas Antonas Zimariovas.
Rimto mūšio lyg ir neįvyko – mūsų šalies sportininkas per 30 sekundžių du kartus atliko nokdaunus ir akistata teisėjų buvo sustabdyta, o pergalė atiteko E.Sečinskiui.
"Tai buvo mūsų savotiški namų darbai. Sekėme jį, stebėjome, kaip ir kur jam skaudėjo po būvusių priešpriešų, sudarėme planą ir jis visiškai gerai suveikė", - po pergalės kalbėjo trečiosios vietos laimėtojo treneris Paulius Klapatauskas.
Įdomu, kad būtent Kazachstano rinktinė šiam pasaulio čempionatui vasarą rengėsi tris savaites Lietuvoje, o dėl bronzos kovoję atletai buvo treniruočių partneriai.
E.Sečinskis į Tokijo areną žengė trečiąkart per savo karjerą ir turėjo triskart Europos bei pasaulio čempionatų prizininko statusą, KWU pasaulio čempionato nugalėtojo vardą.
Dar 2015-siais tokio lygio varžybose naujoku buvęs E.Sečinskis užėmė tarp visų dalyvių aukštą 7-ąją vietą, o 2019 metais jam pasisekė prasibrauti tarp 16 geriausiųjų dalyvių.
„Ar buvo šįkart kokia įsimintiniausia kova? Kad jos visos buvo svarbios. Na gerai. Sakysime, mūšis dėl trečiosios vietos – juk tuomet faktas paprastas: žinojau, arba medalis, arba nieko.
Džiaugiuosi, kad patekau tarp tų elitinių sportininkų, kurie apdovanojami. Į visas kovas išties žiūrėjau labai rimtai – rengiausi joms. Tikrai nėjau su pozicija, kad bus kaip bus“, – pasakojo 2023 metų čempionato be svorio kategorijų trečiosios vietos laimėtojas.
– Gausite tam tikrą sumą pinigų kaip paskatą iš valstybės ir prizą iš organizatorių. Bendroje sumoje tai bus apie 5,5 tūkst. eurų. Galvojote, kur jau juos išleisite?
– Į nekilnojamą turtą investuosiu (juokiasi). Iš tiesų, tikrai nežinau, nes negalvojau kovodamas apie premijas, pinigus.
– Japonijoje treniruočių stovykloje tikinote, kad jaučiate, jog esate ties tokia riba, kuri žymi, kad viskas sekasi. Sėkmės viršūnė yra ta trečioji vieta?
– Taip. Jaučiuosi geriausioje sportinėje formoje, kokioje galėjau būti. Taip, pralaimėjau būsima čempionui Kembu Iriki. Tačiau šiuo atveju reikia kalbėti apie taktiką.
Norėčiau jau dabar pasižiūrėti kovos vaizdo įrašą ir įvertinti, kur buvo padarytos klaidos.
