Spalio viduryje į Tokijo „Metropolitan Gymnasium“ areną susirinks geriausi pasaulio 128 kovotojai ir 64-ios sportininkės, kad jau 13-ąjį kartą išsiaiškintų, kam ateinančius ketverius metus priklausys planetos čempiono titulas. Nugalėtoju taps tik vienas vyras ir viena moteris.
„Taip, iš tų trylikos čempionatų aš dalyvausiu penktą kartą. Nežinau, ar yra vedama statistika, bet tarp lietuvių, matyt, esu šių pasaulio čempionatų rekordininkas“, – juokėsi „Shodan“ klubo prezidentas L.Kubilius.
Savo kelią pasaulio kiokušin karatė olimpo link dvidešimties metų pradėjęs klaipėdietis į Japoniją kovoti šįkart skrenda jau būdamas keturiasdešimties.
Garsiam Klaipėdos sportininkui per keturias „viešnages“ turnyre Tokijuje taip ir nepavyko nutraukti japonų hegemonijos – per visus 48 metus, kai vyksta pirmenybės, ant aukščiausios pakylos laiptelio visada stovėjo šeimininkų meistras.
Tiesa, dabar jau Tokijo olimpiadai renovuotoje „Metropolitan Gymnasium“ arenoje, kur prieš dvejus metus vyko olimpinių žaidynių stalo teniso kovos, L.Kubilius vis dėlto buvo apdovanotas taure – 2015-siais čempionate jis liko trečias, mažajame finale įveikęs japoną Shota Maedą.
O čempionui tąkart tapo Yuji Schimamoto. Per kitus tris kartus lietuviui vis pritrūkdavo iki nugalėtojų pakylos. Lukas 2007 metų čempionate liko tarp 64 geriausiųjų, 2011-ųjų varžybose sportininkų žargonu „džiaugėsi mediniu medaliu“ – buvo ketvirtas, o 2019 metais neperžengė 32 stipriausių kovotojų barjero.
„Pats apmaudžiausias buvo startas 2011 metais. Juk aš buvau tas vienintelis turnyro sportininkas, kuris pralaimėjo du kartus.
Nes varžybų schema paprasta – pralaimi ir iškrenti iš tolesnės kovos. O aš įveikiau sėkmingai penkis varžybų raundus, o pusfinalyje ir kovoje dėl trečiosios vietos pralaimėjau.
Todėl buvau toks vienintelis čempionato kovotojas – daugiau tokių nebuvo, nes pralaimėjęs pusfinalyje rusas Romanas Nesterenka sugebėjo mane palaužti.
Kiek atsimenu, buvau nusivylęs pusfinaliu ir nesugebėjau susikoncentruoti tai dvikovai“, – pasakojo L.Kubilius.
Į savo penktąjį pasaulio absoliutaus svorio kategorijos čempionatą L.Kubilius važiuoja jau ne tik kaip sportininkas, tačiau pasiėmęs ir trenerio pareigas.
Kartu su juo pirmenybėse startuos iš „Shodan“ klubo visas atrankas įveikę ir Europoje čempionais arba prizininkais tapę Eventas Gužauskas, Laurynas Vaičikauskas, Julija Balčiūtė ir Marija Sekunda.
Tad po savo kovų jau veteranu tituluojamas kiokušin karatė asas neis ilsėtis ar gydytis gautus sopulius, o sės į trenerio kėdę šalia tatamio ir patarinės keturiems savo auklėtiniams.
„Ar tai gali turėti įtakos mano rezultatams? Kažkaip apie tai net nepagalvojau. Ką tikrai suprantu, jog šiuo atveju yra viena iš unikaliausių galimybių pabūti dvejuose vaidmenyse – ir sportininku, ir treneriu.
Nemanau, kad tokiu būdu aš „išsitaškysiu“ – jau buvo patirtis Europos čempionatuose: tada vyksta pirmąją dieną jaunimo varžybos, tai būni treneriu, po to ir kovotoju kitą dieną.
Dabar pradedu apie tai mąstyti, bet viliuosi, kad viskam užteks jėgų“, – kalbėjo daugkartinis Europos čempionas ir 2015 bei 2017 metų Lietuvos kovotojas.
– Tai jau bus penktasis kartas, kai sieksite titulo absoliutaus svorio kategorijos čempionate Japonijoje. Jau viską iš esmės žinote apie varžybas. Ką patarsite savo auklėtiniams?, – lrytas.lt paklausė L.Kubiliaus.
– Šitos varžybos iš esmės yra gyvas organizmas. Jose nėra kažkokių dogmų ar štampų, kurie galėtų kartotis. Tokio aukšto lygio kovose reikia sekti varžovus, jų kovas, mąstyti, kokią taktiką pasirinkti, aiškiai suvokti, kur yra varžovo spragos ir kokia žala buvo jau padaryta oponentui.
Taip pat yra labai svarbi adaptacija – gerai, kad Lietuvos kiokušin karatė federacija tai puikiai supranta, tai mes turėsime bemaž dešimt dienų apsiprasti Japonijoje.
Tuo tarpu kiti atvyksta tiesiog į kovas – ir dažnai galima stebėti tokį faktą, kad vieną dieną kovotojas atrodo kaip žvėris, o jau kitą – vos pavelka kojas. Arba atvirkščiai.
– Koks jūsų siekis šių metų pirmenybėse? Antra varžybų diena, kai liks geriausieji 32 kovotojai ar koks aštuonetas?
– Siekis būti tarp aštuonių. Bet tai žiauriai sunkus kelias. Bet eiti to rezultato link tikrai norėčiau.
– Kodėl japonai šiuose čempionatuose yra nenugalimi?
– Na, reikia pasakyti, kad tris kartus tas jų sostas svyravo. Ir pastarąjį kartą tai buvo praėjusiame čempionate 2019-siais, kai lenkas Maciejus Mazuras, mano galva, kovojo lygiai ir tik teisėjų sprendimu antras pirmenybes iš eilės laimėjo Yuji Schimamoto.
Reikia pripažinti, kad japonai turi kiokušin karatė tradicijas, kovų kultūrą, gerą selekciją. Jie yra stiprūs ir motyvuoti. Bet kartu reikia pripažinti, kad jiems padeda ir namų sienos, savi teisėjai.
Oi nežinau, kas būtų, jei absoliutaus svorio kategorijos čempionatas kada nors paliktų Japonijos žemę ir būtų rengiamas kad ir Lietuvoje. Mes 2013-siais Vilniuje japonams per planetos pirmenybes pagal svorio kategorijas parodėme, jog jie nėra bekompromisiniai lyderiai.
– Kokį variantą pasirinksite kovoms Japonijoje? Pasididinsite svorį, kad galėtumėte pakovoti su sunkiasvoriais oponentais?
– Aš visą savo gyvenimą kovojau sunkaus svorio kategorijoje. Šįkart nutariau šiek tiek sumažinti savo svorį, kad būčiau mobilus – kaip sakoma, judresnis. Kitą vertus, mano auklėtiniui l.Vaičikauskui pasiūliau šiek tiek priaugti masės kovoms, kad geriau stovėtų ant tatamio.
– Ar turite jūs kažkokius prietarus, kažkokias tradicijas, kurių laikotės prieš varžybas ar čempionato metu?
– Plaukai, nagai, neskutama barzda (juokiasi)? Ne, ne. Nei Lietuvos rinktinė, nei aš tikrai neturime kažkokių tokių labai išreikštų tradicijų ar prietarų. Viskas kaip visada, viskas gyvenimiška. Net ir džiaugiamės pergalėmis mes kažkaip santūriai – ne kaip kokie japonai. Gal tai lietuviškas mentalitetas pramuša – tokie jau mes esame.
– Ar galima teigti, kad šis pasaulio čempionatas Japonijoje jums jau yra paskutinis?
– Niekada nesakyk niekada. Kai jau tarsiu, kad baigiau savo karjerą, tuomet ir bus taškas. Bet dabar yra kintanti situacija, dar yra noro ir jėgų, tai sportuoju.
Lietuvos rinktines sudėtis pasaulio kiokušin karatė čempionatui:
Vyrai: Lukas Kubilius, Eventas Gužauskas, Edgardas Sečinskis, Paulius Žimantas, Justinas Kvietka, Antanas Klibavičius, Laurynas Vaičikauskas, Domas Sutkus.
Moterys: Brigita Svinkūnaitė, Marija Sekunda, Brigita Gustaitytė, Julija Balčiūtė, Aneta Meškauskienė, Valenina Kurmin.
Kata nacionalinė ekipa: Diana Mačiūtė, Raminta Makackaitė, Matas Sasnauskas, Tomas Zienius.
