Po pasaulio irklavimo čempionato, kuris vyko rugsėjo pradžioje Belgrade, Ž.Gališanskis savaitę nežinojo, ar galės vykti į pakrančių pirmenybes Italijoje.
„Laukiau žinių, ar atsiras tam lėšų, todėl teko treniruotis bėgiojant ir sėdint ant „Concept2“ treniruoklio, – pasakojo sportininkas. – Valtį treniruotėms gavau, kai sulaukiau patvirtinimo iš Klaipėdos irklavimo centro (KIC), jog lėšos dalyvavimui pasaulio čempionate bus skirtos. Be KIC ir rėmėjų pagalbos šiais metais nebūčiau turėjęs galimybės sudalyvauti pirmenybėse.“
Pasaulio pakrančių irklavimo čempionato sprinto rungtyje Ž.Gališanskiui sekėsi puikiai, kol nepasikeitė oro sąlygos.
„Dalį rezultato tiesiogiai labai nulėmė trenerio Vyganto Viršilo darbas, kadangi startuoti tik atbėgus ir įlipus į valtį pavykdavo puikiai palyginus su kitomis komandomis, – sakė Ž.Gališanskis. – Tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų paskutiniuose plaukimuose viską lėmė sėkmė ir valties valdymas. Sekmadienio finalai buvo atšaukti dėl nesaugių oro sąlygų, tačiau pirmadienį bangos buvo lygiai tokios pat pavojingos. Buvo situacijų, kai mano valtį užskersuodavo 90 laipsnių kampu... Tai kainavo medalį. Smagu, kad pavyko patekti į pusfinalį, tarp 4 geriausių įgulų pasaulyje. Bet labai norėjosi pagerinti 2021-ųjų pasaulio čempionato rezultatą. Tačiau pavyko tik jį pakartoti.“
Priminsime, kad pusfinalyje lietuvis nusileido ispanui Adrianui Miramonui Quirogai, o B finale teko pripažinti vokiečio Karlo Schulze pranašumą.
Paprašytas įvertinti augančią konkurenciją tarptautinėse pakrančių irklavimo varžybose, Ž.Gališanskis net nesuabejojo – per pastaruosius metus ji išaugo labai stipriai.
„Vis daugiau šalių įsitraukia į šį sportą, vyksta vis daugiau tarptautinių varžybų, – sakė irkluotojas. – Atsirado netgi tarptautinės treniruočių stovyklos. Taip pat čia savo jėgas vis dažniau išbando tituluoti irkluotojai... Tas pats K.Schulze, su kuriuo varžiausi dėl bronzos medalio, yra dukart olimpinis ir pasaulio čempionas su porine keturviete. Jis po pertraukos grįžo į sportą ir dabar rengiasi pakrančių irklavimui. Tokių sportininkų, manau, tik daugės. Keičiasi ir visa varžybų infrastruktūra: anksčiau buvo tik pripučiama starto arka, o šiais metais pirmą kartą turėjome ir tribūnas, kurios buvo pilnos žiūrovų. Tikiu, kad su kiekvienomis varžybomis viskas tik gerės ir tobulės.“
Irkluotojas apgailestavo, kad kol kas pakrančių irklavimas ne itin masina Lietuvos sportininkus.
„Mūsų pajūryje surengtame Baltijos šalių čempionate dalyvavo beveik tik Latvijos sportininkai, kurių rezultatai nebuvo patys geriausi. Todėl konkurencijos Lietuvoje kol kas didelės nėra, – traukė pečiais Ž.Gališanskis. – Manau, jaunąją kartą reikia labiau skatinti įsitraukti į pakrančių irklavimą, nes 2026-ųjų jaunimo olimpinėse žaidynėse jau bus sprinto rungtis. Atranka – 2025-ųjų pakrančių irklavimo čempionatai. Kol kas nematau suinteresuotų žmonių siekti šio tikslo. Nepamirškime, kad vis dar yra laukiamas Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimas dėl 2028-ųjų olimpinių žaidynių programos. Tikėtina, pakrančių irklavimo sprinto rungtis gali būti įtraukta į programą.“
Paklaustas, kaip dabar dėlioja ateities planus, Ž.Gališanskis pabrėžė, kad laukia Klaipėdoje spalio 6–8 dienomis vyksianti Danės regata.
„Vėliau – trumpas poilsis ir vėl kibsiu į darbus, – nusišypsojo sportininkas. – 2024-ųjų sezonas bus kitoks, nes Europos čempionatas vyks daug anksčiau – balandį. O gegužę lauks olimpinės atrankos varžybos. Vasaros pabaigoje bus rengiami pakrančių irklavimo Europos ir pasaulio čempionatai, galbūt, bus surengtos paplūdimio žaidynės, į kurias kelialapį iškovojau pernai Europos čempionate, tačiau šiemet žaidynės neįvyko dėl organizacinių problemų.“
