Pernai visu ryškumu atsiskleidęs C.Alcarazas stebino savo pergalėmis ir vieną po kito daužė rekordus.
Jis tapo pirmąja pasaulio rakete būdamas vos 19 metų 4 mėnesių ir metus užbaigė būdamas viršūnėje.
Tačiau sezono pabaigoje patirta trauma neleido dalyvauti atvirajame Australijos čempionate ir išlaikyti pirmosios vietos reitinge.
Vis dėlto pasveikęs C.Alcarazas triumfavo Vimbldone nukaudamas N.Džokovičių, tačiau rudenį atvirajame JAV čempionate ispanui suklupus pusfinalyje serbas iškovojo dar vieną titulą ir vėl užsidėjo reitingo karaliaus karūną.
Šiuo metu geriausi pasaulio tenisininkai iki šiol tarpusavyje kovėsi 4 sykius ir pasidalijo po dvi pergales. Dabar viršūnėje yra N.Džokovičius, tačiau serbui jau 36-eri ir niekas neabejoja, kad į sūnus jam tinkančio ispano laukia dešimtys naujų titulų, jei tik nepersekios traumos.
Neliko Didžiojo trejeto
Jau pernai pasigirdo kalbų, kad C.Alcarazo iškilimas žymi Didžiojo trejeto – šveicaro Roger Federerio (42 m.), ispano Rafaelio Nadalio (37 m.) ir N.Džokovičiaus (36 m.) – eros pabaigą.
2022 metų rugsėjo pabaigoje R.Federeris išėjo užtarnauto poilsio. Tai buvo simbolinė akimirka: Londone šveicaras laikėsi už rankų su savo ilgamečiu varžovu R.Nadaliu. Du buvę teniso lyderiai su ašaromis akyse dėkojo vienas kitam ir publikai.
Ši akimirka reiškė iki šiol teniso pasaulyje neregėtos epochos, nors energingasis N.Džokovičius dar žaidžia, pabaigą.
Tačiau tikrasis lūžis įvyko likus dviem savaitėms iki šių įspūdingų akimirkų „Laver Cup“ turnyre Londone – per atvirąjį JAV teniso čempionatą Niujorke.
Ten per nugalėtojo pagerbimo ceremoniją į kameras žvelgė besišypsantis 19-metis C.Alcarazas. Ispanas buvo šlovinamas ne tik kaip jaunas „Grand Slam“ turnyro laimėtojas, bet ir kaip jauniausias pasaulio Nr.1.
Dėmesį kaustė ne tik jo žaidimas, bet ir žodžiai, kuriais jis kadaise išreiškė savo ambicijas: „Trokštu ilgai likti geriausias.“
Šiemet po ispano triumfo Vimbldone neliko abejonių, kas karaliaus teniso aikštynuose, kai pasitrauks ir N.Džokovičius.
Prasidėjo C.Alcarazo era?
„Turime naują karalių“, – sakė triskart Vimbldono laimėtojas vokietis Borisas Beckeris. Taip jis įvertino ispano pergalę Vimbldono turnyre.
Naujasis karalius gali ir nori valdyti visur – ant kietos dangos, žolės ir grunto.
Didžioji teniso scena jau dabar beveik visa priklauso C.Alcarazui.
R.Federeris – pensininkas, jo kadaise svarbiausią varžovą R.Nadalį kamuoja traumos. Ispanas kitą sezoną bandys grįžti, bet tai veikiausiai bus paskutiniai R.Nadalio metai teniso aikštyne.
Iš įžymiosios trijulės dar lieka „Grand Slam“ turnyrų rekordininkas N.Džokovičius, bet serbui dar liko 2–3 metai, nes jis pamažu artėja prie savo karjeros saulėlydžio.
Vimbldono turnyro finale N.Džokovičiaus pralaimėjimas C.Alcarazui (6:1, 6:7, 1:6, 6:3, 4:6) buvo skaudus smūgis. Serbas tada sakė, kad dar niekada nežaidė su tokiu tenisininku kaip C.Alcarazas: „Jis sukaupė tai, kas geriausia, iš trijų teniso pasaulių – R.Federerio, R.Nadalio ir N.Džokovičiaus.“
Vis dėlto prieš „US Open“ kovas turnyre Sinsinatyje N.Džokovičius įrodė, kad jo nurašyti dar nevalia. Po beveik keturias valandas trukusios finalo dramos serbas šventė pergalę 5:7, 7:6, 7:6.
Prieš „US Open“ pasaulio reitinge C.Alcarazą ir N.Džokovičių skyrė tik 20 taškų – 9815 ir 9795.
Niujorke ispanas pusfinalyje suklupo prieš rusą Danijilą Medvedevą, o N.Džokovičius iškovojo dar vieną titulą ir tapo aišku, kad C.Alcarazui dar kurį laiką teks vytis serbą.
Ramybės negali tikėtis
„Mėgaukis akimirka, čempione. To nusipelnei“, – ragino R.Nadalis savo tėvynainį C.Alcarazą po įspūdingos pergalės šiemet Vimbldone.
Bet teniso istorija liudija, kad jaunosios superžvaigždės, pavyzdžiui, 17-metis Vimbldono nugalėtojas B.Beckeris ar jau minėtas fenomenas R.Nadalis, niekada neturėjo galimybės mėgautis ramybės akimirka.
Dabar tai patiria ir C.Alcarazas.
Įspūdingo talento tenisininkai vokietis Alexanderis Zverevas, graikas Stefanos Tsitsipas ar rusas D.Medvedevas buvo laikomi tikėtinais kandidatais perimti teniso legendų lyderystę.
Tačiau į šį ginčą tarsi galingas gamtos reiškinys netikėtai įsiveržė C.Alcarazas.
„Jis turi viską, ko reikia, kad sumaišytų kelių tenisininkų kartų kortas“, – teigė buvusi teniso žvaigždė Johnas McEnroe. Jis stebisi, kaip greitai Carlosas mokosi ir kaip stabiliai gali žaisti aukščiausiu lygiu.
„Tokie žaidėjai kaip C.Alcarazas pasaulyje atsiranda ne kasdien“, – sakė čekų kilmės JAV tenisininkė Martina Navratilova.
Tai teisingas ispano, ne tik kaip žaidėjo, apibūdinimas.
Nepaisant įspūdingų laimėjimų ir dėmesio, C.Alcarazas išliko paprastas, nesusireikšminęs, džiaugsmingas ir lengvai bendraujantis žmogus.
Sutramdė savo emocijas
Jaunojo ispano žygis į pasaulio teniso viršūnę nebuvo lengvas.
C.Alcarazas gimė 2003 metų gegužės 5-ąją El Palmare prie Mursijos. Tądien pasaulio tenisą nuo istorinės akimirkos – pirmosios R.Federerio pergalės Vimbldone – skyrė tik 62 dienos. Akimirkos, kai prasidėjo Didžiosios trijulės era.
Aktorius ir estetas R.Federeris tapo C.Alcarazui pavyzdžiu, kurį jis iki šiol nori mėgdžioti.
Jo kambaryje kabojo būtent šveicaro, o ne tėvynainio R.Nadalio plakatas.
C.Alcarazas ir R.Federeris ankstyvoje vaikystėje buvo panašūs. Paauglys Carlosas, kurį teniso pasaulyje visi vadina Carlitos, yra karšto būdo, kaip ir Misteris Tobulybė.
Tad pirmiausia ispanui reikėjo išmokti kontroliuoti savo emocijas.
„Kai žaidimas klostėsi ne pagal jaunojo C.Alcarazo norą, jis dažnai sviesdavo raketę, pravirkdavo ir neidavo iš aikštyno“, – prisimena tuometis jo treneris Kiko Navarro.
Pasak jo, po pralaimėjimų Carlosas dažnai į nieką nereaguodavo, labai išgyvendavo, todėl Alcarazų šeima pasitelkė sporto psichologę. Jos darbas su karštakošiu Carlosu netrukus davė gerų rezultatų – įniršio priepuoliai greitai tapo praeitimi.
Dabar teniso aikštyne jis visada stengiasi šypsotis.
C.Alcarazo pasaulyje nebuvo vietos drovumui – nei vaikystėje, nei dabar. Kai jam buvo dvylika, turnyrą filmavo ispanų televizija.
Paklaustas apie karjeros tikslus, Carlosas atsakė: „Noriu laimėti Roland’o Garroso turnyrą ir Vimbldoną.“
Nepripažįsta kompromisų
Ispanas anksti tapo fiziškai stiprus – negalima nepastebėti jo raumeningo kūno. Bet jis gali pasikliauti ir savo nuojauta, stipria valia ir atiduoti žaidimui visas jėgas.
„Tenisui visada atsiduodu 100 procentų. Nepripažįstu jokių kompromisų“, – sakė C.Alcarazas.
Tai – tarsi ispano manifestas.
Prie to dar reikia pridėti tris Carlosui jo senelio įskiepytus žodžius: „cerebro“, „corazon“, „cojones“ (išvertus iš ispanų k. – galva, širdis, drąsa). Trys C ištatuiruotos ir ant C.Alcarazo rankos.
Pasaulio tenise pastaraisiais metais įsižiebė daug žvaigždžių ir žvaigždučių, bet daugelis greitai ir užgeso.
C.Alcarazas – kitoks ir jo istorija kitokia.
Dabar jau niekas neabejoja, kad ispanas ilgam taps svarbia teniso pasaulio figūra.
„Nekantrauju pamatyti, kiek „Grand Slam“ turnyrų jis gali laimėti“, – sakė buvusi pirmoji pasaulio raketė Matsas Wilanderis.
Buvęs garsus Švedijos tenisininkas, kaip ir dauguma kitų ekspertų, gyrė diskretišką ir veiksmingą C.Alcarazo trenerio Juano Carloso Ferrero darbą.
„Šis treneris tiksliai žino, kada, ką ir kaip Carlosui reikia sakyti. Juk viską pats patyrė“, – sakė M.Wilanderis apie buvusį profesionalų Ispanijos tenisininką ir „Grand Slam“ turnyrų čempioną.
Nenuspėjamas žaidimo stilius
C.Alcarazo žaidimo stilius – įvairiapusis, besikeičiantis ir dėl to nenuspėjamas jokiam varžovui.
Ispanas niekada nebijojo prisipažinti, kad daug ką nukopijavo iš didžiųjų teniso pasaulio legendų. Pavyzdžiui, R.Federerio ir N.Džokovičiaus judesių modelius ar kai kuriuos R.Nadalio smūgių komponentus.
Bet C.Alcarazas nėra naujasis teniso maestro, matadoras arba antrasis guminis žmogus, kaip vadinamas N.Džokovičius.
Jis yra ištikimas sau: atsakingas, kūrybingas, puikiai jaučiantis teniso kamuoliuką, aukščiausios žaidimo technikos, suvokimo, lankstumo ir ištvermės žaidėjas. Jis toks visapusiškas ir viską galintis, kad sugeba kritiškai įvertinti savo pralaimėjimus ir iš jų mokytis.
Šiemet per Prancūzijos atvirojo teniso čempionato pusfinalį C.Alcarazas nesugebėjo palaužti N.Džokovičiaus. Ispanas nesuvaldė jaudulio ir negalėjo susidoroti su jį slegiančiais lūkesčiais. Jo kūnas buvo beprotiškai įsitempęs.
Po kelių savaičių kova Vimbldono finale su N.Džokovičiumi iš pradžių C.Alcarazui taip pat nežadėjo nieko gero. Bet ispanui pavyko pakreipti žaidimą taip, kad po lemiamo smūgio penktajame sete teniso aikštyną paliktų kaip nugalėtojas.
Jis žaidė su įkarščiu, bet išlaikė šaltą protą.
Septyniskart Vimbldono nugalėtojas N.Džokovičius buvo sužavėtas: „Kai susiklosčius šiai situacijai elgiesi kaip Carlosas, to tikrai nusipelnai.“
Nusipelnai sėdėti turnyrų turnyro soste.
Į C.Alcarazą jau nukrypo ir didžiųjų rėmėjų žvilgsniai. 20-metis ispanas reklamuoja amerikiečių mados namus „Calvin Klein“, vokiečių automobilius BMW, Šveicarijos prabangių rankinių laikrodžių „Rolex“ gamintoją, JAV sporto prekių, laisvalaikio ir avalynės milžinę „Nike“.
Ispano honorarai siekia milijonus eurų. „Bet pinigai man nėra svarbiausia“, – pabrėžia C.Alcarazas.
Savo svajonių jis siekia ir savo laimę patiria teniso aikštyne iškovodamas pergales ir neslepia, jog norėtų, kad taip būtų visada ir visur.
