Ne tik siekia, bet ir pasiekia – šie metai jiems buvo ypač sėkmingi, pasaulio ir Europos kurčiųjų čempionatuose iškovota net 17 medalių.
Po 6 medalius į Lietuvą šiemet parvežė lengvaatlečiai ir orientacininkai, 3 – badmintonininkai, po 1 – vyrai krepšininkai ir imtynininkas.
Švedijoje vykusiame pasaulio kurčiųjų orientavimosi sporto čempionate Lietuvos sportininkai iškovojo šešis medalius – po 3 sidabro ir bronzos. Čia ypač pasižymėjo sportininkai Rokas Koveckas ir Gedvilė Diržiūtė, gerai pasirodė ir jų bendražygiai Mantas Volungevičius, Mikalojus Makutėnas, Adrija Atgalainė, Judita Volungevičienė.
Europos lengvosios atletikos pirmenybėse auksą laimėjo disko metikas Mažvydas Paurys ir rutulio stūmikas, pagerinęs Europos čempionato rekordą – Vytenis Ivaškevičius. Bronzinius trofėjus iškovojo bėgikas Edvinas Vaičiulis (du – 800 m ir 3000 m per kliūtis), kūjo metikas Paulius Jūdvytis ir rutulio stūmikas Šarūnas Zdanavičius.
Pasaulio badmintono čempionate Brazilijoje lietuviai tapo vicečempionais vyrų dvejetų (Kazimieras Dauskurtas, Ignas Reznikas) ir mišrių (K.Dauskurtas, Vaiva Žymantė) dvejetų grupėse. Jaunimo iki 19 metų čempionato bronzą mišrių porų varžybose iškovojo Vaidas Voroneckis ir Aurelija Ramaneckaitė.
Pasaulio vyrų krepšinio pirmenybėse Graikijoje sidabrą iškovojo Lietuvos krepšininkai (treneris – Rolandas Rakutis).
Pasaulio graikų ir romėnų imtynių čempionate Kirgizijoje, svorio iki 77 kg grupėje, čempionu tapo Mantas Kazimieras Sinkevičius.
Apie šiuos sportininkų pasiekimus, jų motyvaciją bei iššūkius, su kuriais tenka susidurti, plačiau papasakojo Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas Edvinas Kriūnas. Jis pats – ne vieną solidžią pergalę iškovojęs krepšininkas, 2012 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi už pergalę pasaulio kurčiųjų krepšinio čempionate.
– Lietuvos kurtieji sportininkai užbaigė rekordinį sezoną. Kaip pavyko pasiekti tokių puikių rezultatų?
– Visose sporto šakose medaliai buvo laukiami ir planuoti, tačiau realybė pranoko lūkesčius – 17-os medalių tikrai nesitikėjome. Maloniai nustebino kartų kaitą išgyvenusi vyrų krepšinio rinktinė, prizinėmis vietomis nudžiugino Europos čempionate pirmą kartą dalyvavę E.Vaičiulis, P.Jūdvytis ir kiti.
Medalių gausą lėmė nuoseklus profesionalus pasirengimas. Kiekvienoje sporto šakoje dirba aukšto lygio girdintieji specialistai, kuriems patikime savo sportininkus. Sportininkus ugdo daugiau nei 10 trenerių, su kuriais Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (toliau – LKSK) yra sudaręs sutartis.
Sportininkai ne tik kasdien treniruojasi, bet ir dalyvauja stovyklose Lietuvoje bei užsienyje. Rezultatai rodo, kad šis mūsų žingsnis pasiteisino.
– Tad ar kurčiųjų sporto padėtimi Lietuvoje galime pasidžiaugti?
– Išties pastaraisiais metais kurčiųjų sportas išgyvena pakilimą. Vieniems kurtiesiems sportas – pramoga, sveikas gyvenimo būdas, kitiems – profesionalus užsiėmimas, už kurį gaunama stipendija.
LKSK neturi nei savo sportinės bazės, nei sporto salės, todėl treniruočių vietos yra nuomojamos. Stengiamės rasti tinkamai įrengtas sporto sales, žinoma, atsižvelgdami ir į finansines galimybes. Ir sekasi neblogai – jau kurį laiką iš savo sportininkų nesulaukiame nusiskundimų.
Aukšti rezultatai pastaraisiais metais neliko nepastebėti – kurčiųjų sportas iš valstybės sulaukė geresnio finansavimo nei buvo iki tol, todėl sportininkai gali ne tik dirbti su aukšto lygio treneriais, bet ir išvykti į svarbiausias tarptautines varžybas. Tai didelė papildoma motyvacija sportuojantiems kurtiesiems.
– Kokiose šalyse šiemet varžėsi Lietuvos kurtieji sportininkai?
– Toliausiai 2023 m. vyko badmintonininkai. Jiems antrus metus iš eiles teko skristi į Braziliją (2022 m. šioje šalyje vyko kurčiųjų vasaros deflimpinės žaidynės).
Egzotinė išvyka laukė imtynininko M.K.Sinkevičiaus. Jam dėl pasaulio čempiono titulo teko varžytis Kirgizijoje. Kol vyko pasirengimas pirmenybėms, šis atletas dalyvavo treniruočių stovykloje Kroatijoje.
Maršrutu Lietuva – Švedija šįmet net tris kartus skrido Lietuvos orientacininkai. Du kartus jie čia dalyvavo stovyklose, o trečią sykį – pasaulio čempionate.
Pasaulio krepšinio čempionatas vyko nuostabioje Kretos saloje. Į Graikiją skrido abi Lietuvos rinktinės, vyrų ir moterų.
Arčiausiai Lietuvos varžybos laukė mūsų lengvaatlečių. Jie dėl Europos pirmenybių medalių varžėsi Lenkijoje. Užtat viena treniruočių stovykla ankstyvą pavasarį jiems buvo surengta Lietuvos girdinčiųjų rinktinės narių, su kuriais kartu pluša ir kurtieji, pamėgtoje Tenerifės saloje.
Tad kurčiųjų sportininkų laukia įvairūs maršrutai.
– Kokie yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria kurtieji sportininkai?
– Be abejo, tai – klausos barjeras bendraujant su girdinčiaisiais. Tačiau šiuolaikinės technologijos gerokai palengvino klausos negalią turinčių sportininkų kontaktavimą su treneriais, aplinkiniais žmonėmis.
Tiesa, retas sportininkas yra visiškai negirdintis. Daugelis jų turi klausos likutį ir girdi žiūrovų, draugų šūksnius, plojimus, raginimus, trypimus.
– Jūs jau penkerius metus stovite už Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovo vairo. Ką pavyko per šį laikotarpį nuveikti?
– Per penkerius metus LKSK tapo akivaizdžiai stipresne organizacija nei buvo iki tol. Kurčiųjų sportininkų pasiekimai tapo labiau matomi šalyje. Lietuvos kurčiųjų rinktinėms vadovauti pradėjo ne savamoksliai ar entuziastai, o elitiniai treneriai.
Pavyko sulaukti ir kitų šalies elito atstovų dėmesio: 2020 m. Vilniaus rotušėje vykusiame didingame LKSK 30-mečiui skirtame renginyje dalyvavo ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė bei pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.
Man būnant LKSK prezidentu, Lietuvoje surengti du Europos kurčiųjų čempionatai – orientavimosi sporto ir badmintono. Atsiliepimai bylojo, kad tai buvo geriausiai organizuoti šių sporto šakų čempionatai per visą jų istoriją.
2022 m. suformavome gausią Lietuvos sportininkų delegaciją, sėkmingai dalyvavusią vasaros deflimpiadoje Brazilijoje. Iš kurčiųjų žaidynių, prilygstančių girdinčiųjų vasaros žaidynėms, Lietuvos atstovai grįžo su 10 medalių.
Daugelyje sporto šakų lietuviai pagal iškovotus trofėjus aplenkia gerokai didesnių šalių rinktines. Tai rodo, kad Lietuvos kurčiųjų sportas yra tarp pasaulio lyderių.
– Kaip matote kurčiųjų sportą ateityje? Ko reikia, kad jis būtų sėkmingiau vystomas?
– Jei nepasikeis valstybės politika, Lietuvos kurčiųjų sportas turi šviesias perspektyvas. Orios stipendijos, premijos už aukštas vietas – papildomi akstinai kurtiesiems jaunuoliams lankyti treniruotes ir siekti sportinių aukštumų. Kurčiųjų sporto ratas yra įsuktas, reikia išlaikyti sukimosi greitį, t. y. vyresniesiems atletams reikia nuolat ieškoti pamainos.
Būtina motyvuoti kūno kultūros mokytojus, kad jie moksleiviams įskiepytų meilę sportui. Vienas iš neišnaudotų rezervų – manau, kad reikėtų aktyviau ieškoti sportuojančių neprigirdinčių vaikų girdinčiųjų mokyklose. Visuose, o ypač mažesniuose Lietuvos miestuose.
– Kokios artimiausios varžybos laukia, kokių turite ambicijų?
– 2024-aisiais, priešdeflimpiniais metais, didžiausias dėmesys bus skirtas mūsų krepšininkams, kurie kovos Europos kurčiųjų krepšinio čempionate Ispanijoje, ir lengvaatlečiams, rungtyniausiantiems pasaulio pirmenybėse Taivane.
Jei sulauksime atitinkamo finansavimo, po ilgos pertraukos subursime Lietuvos vaikinų krepšinio rinktinę, kuri dalyvautų pasaulio jaunimo iki 21 metų (U-21) čempionate Argentinoje.
Pagrindinė vyrų rinktinė, šįmet pasaulio pirmenybėse iškovojusi sidabro medalius, Ispanijoje turėtų mus nudžiuginti prizine vieta ir kelialapiu į deflimpiadą, kuri 2025-aisiais vyks Japonijoje. Tikiuosi, kad tradiciškai ne tuščiomis iš varžybų grįš ir lengvaatlečiai.
Jei Argentinoje varžysis jaunuoliai iki 21 metų, tai bus tikras iššūkis jų meistriškumui ir charakteriui. Todėl tikslų jiems nekeltume, tačiau slapta vis tiek tikėtumės juos išvysti ant prizininkų pakylos.
Prisidėti gali ir verslininkai, ir eiliniai lietuviai
Suprantama, tokiai sričiai, kaip kurčiųjų sportas, reikalingas finansavimas. Pati populiariausia žmonių suteikiama finansinės pagalbos forma – 1,2 proc. GPM parama, kurią žmonės gali pervesti į LKSK sąskaitą. Parama kitokia forma taip pat visada laukiama.
Siekiama ir bendradarbiavimo su verslininkais. Pasak E.Kriūno, jiems tai būtų puiki galimybė formuoti savo įvaizdį, puoselėti organizacijos kultūrą ir stiprinti socialinės atsakomybės kryptį. LKSK prezidentas išskyrė šias pagrindines tokio bendradarbiavimo vertes.
Kurčiųjų socialinė integracija. Skatindamas kurčiųjų sportą, verslas prisideda prie jų įtraukimo į visuomenę ir padeda jiems suteikti lygias galimybes pasiekti savo tikslus.
Bendruomenės stiprinimas. Remdamas kurčiųjų sportą, verslas prisideda prie stipresnės, įvairesnės ir draugiškesnės bendruomenės kūrimo. Tinkamai pasirengę kurčiųjų sportininkai gali varžytis su kitais įprastų sporto šakų atstovais ir netgi laimėti.
Talentų auginimas. Kurčiųjų sporto pasaulyje slepiasi daug užslėptų talentų, kuriems reikalingos galimybės atskleisti savo gebėjimus.
Įkvėpimas ir požiūrio keitimas. Kurtieji sportininkai yra pavyzdys ir įkvėpimas kitiems kurtiesiems bei visiems negalią turintiems žmonėms.
Socialinė atsakomybė. Remdamas kurčiųjų sportą, verslas parodo savo socialinę atsakomybę ir pasirengimą prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo. Gražu, kai įmonė rūpinasi ne tik pelnu, bet ir bendruomenės gerove.
E.Kriūnas įsitikinęs, kad verslininkai, remdami kurčiųjų sportą, ne tik sportininkams padeda siekti aukštumų, bet ir skatina vertybes, kurios augina ir formuoja mūsų visuomenę. Visuomenės tikėjimas, kad kurčiųjų sportas Lietuvoje gali sparčiai augti, taip pat padeda siekti sportininkams puikių rezultatų – tokių, kokiais jau džiaugiamės šiais metais.
