Tiek žygis jūros pakrante, tiek – mišku yra rimtas fizinis iššūkis, reikalaujantis atsakingo pasirengimo, teigiama „Lonely planet“ publikacijoje. Tačiau nacionalinių parkų grožis, unikali gamta ir trijų Baltijos valstybių kultūrinis paveldas – to verti, tikina kelionių gidas.
Skaičiuojama, kad tinkamai fiziškai pasirengęs žmogus ilgesnįjį Miško taką įveiktų per 100–110 dienų, Jūros taką – per maždaug 70. Nors oficialiomis žiniomis tokiam iššūkiui kol kas niekas nėra pasiryžęs, šimtai vietinių ir atvykstančių turistų Baltijos takais kasmet žygiuoja dalimis.
„Keliauk Lietuvoje“ duomenys rodo, kad žygius kaip vieną iš kelionių po Lietuvą pramogų šį sezoną rinkosi kas trečias šalies gyventojas.
„Pastebime, kad žygius kaip pagrindinę veiklą šalies gyventojai vis dar dažniau renkasi ne ilgų kasmetinių atostogų, bet savaitgalių ar ilgųjų savaitgalių metu“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ atstovė Dovilė Seliukė.
Per Baltijos šalis besidriekiantys Miško ir Jūrų takai – tai tarptautinių ilgų distancijų žygiavimo trasų E9 ir E11, sukurtų Europos žygeivių asociacijos, dalis. Lietuvos atkarpos atidarytos visai neseniai – 2021-aisiais, stebint spartų žygių populiarėjimą regione.
Pasaulinė „ėjimo atostogų“ tendencija, kai keliautojai renkasi ilgus atstumus įveikti pėsčiomis, su savimi nešdamiesi visus jiems reikalingus daiktus, neišvengiamai jaučiama ir Lietuvoje. Augančias žygių populiarumo tendencijas pastebi bei į jas reaguoja ir Lietuvos verslas.
„Sveikos gyvensenos ir didesnio aktyvumo tendencijos visame Vakarų pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje matomos jau maždaug penkerius metus. Žinoma, ilgalaikis karantinas tikrai pagreitino žygių populiarumo augimą.
Aktyvaus poilsio gamtoje tendencijos Lietuvoje – tokios ryškios, kad, atliepdami klientų besikeičiančius įpročius, neseniai pristatėme specializuotos aprangos žygiams kolekciją. Ji skirta tiek mėgstantiems pasivaikščioti Lietuvos miškuose, tiek – ir keliaujantiems į kalnus“, – sakė „Audimas Brand“ vadovas Hardy Francis Schulz.
Žygių lietuviai vis dažniau ieško ir svetur – aktyvias keliones renkasi ne tik atostogaudami savo šalyje, bet ir užsienyje.
„Pastebime, kad lietuviai vis dažniau teiraujasi apie siūlomas aktyvias veiklas atostogų metų, o žygiai pėsčiomis ir kalnų takais yra viena populiaresnių užklausų. Be to, keliautojai domisi ne vien žiemos slidinėjimo pramogomis – dėl pasivaikščiojimų ir ekskursijų kalnuose lietuviai kreipiasi bene visus metus.
Iš dažniausių krypčių, kai laiką kalnuose keliautojai nori praleisti pavasarį, vasarą ar rudenį, paminėčiau Madeirą, Juodkalniją. Kaip gamtinės kryptys populiarėja ir Pietų Švedija, Rumunija, Prancūzijos Alpės, Italijos Toskana, Austrija“, – teigia kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos vadovė Miglė Bielinytė.
Žygiai populiarėja visame pasaulyje
Europoje jau dešimtmečius populiarūs savaites ar net mėnesius trunkantys piligrimų žygiai pėsčiomis pandemijos metu ėmė plisti visame pasaulyje, itin sparčiai ši tendencija auga JAV. Leidinys „The New York Times“ 2023-iuosius pakrikštijo „ilgo ėjimo metais“.
Šiemet JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad žygiai – populiariausia aktyvi veikla šalyje. „Outdoors Industry Association“ atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad žygeiviais save laiko 60 mln. Amerikiečių, o vien pernai šią bendruomenę papildė beveik milijonas žmonių.
Ilgų ir lėtų žygių pėsčiomis populiarėjimas aiškinamas ne tik pandemijos sukurtu poreikiu būti arčiau gamtos po ilgo užsidarymo namuose, bet ir besikeičiančiais emociniais visuomenės poreikiais. Ėjimas leidžia sulėtinti gyvenimo tempą, skirti pakankamai laiko apmąstymui ir savirefeksijai, atitrūkti nuo skubos bei įtampą kuriančio informacinio srauto.
