Pristatė biudžeto apyskaitą
Pirmąjį šių metų pusmetį LTOK pajamos sudarė 3,952 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos (3,685 mln. eurų) sudarė organizacijos valdomos UAB „Olifėja“ dividendai.
LTOK išlaidos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 2,811 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos, tai yra 1,356 mln. eurų, buvo skirta olimpinio sporto finansavimui: dalyvavimui Europos žaidynėse, Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniuose festivaliuose, pasiruošimui kitais metais vyksiančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms.
Metų pradžioje, Vykdomojo komiteto sprendimu, buvo skirta pagalba sporto federacijoms – LTOK pripažintų partnerių ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms buvo skirtos vienkartinės dotacijos, kurių suma sudarė 790 tūkst. eurų.
„Matome, kad mums sekėsi planuoti ir pagal tą planą gyventi. Pajamų gavome tiek, kiek ir planavome, net šiek tiek daugiau. Europos žaidynių išlaidos šiek tiek viršija numatytą sumą, tačiau tam yra priežastis, į žaidynes vyko gerokai daugiau sportininkų nei buvo planuota“, – sakė LTOK iždininkas Darius Čerka.
LTOK generalinis sekretorius Valentinas Paketūras pridūrė, kad dėl pasikeitusio loterijų apmokestinimo, planuojama, kad kitais metais UAB „Olifėja“ dividendai bus perpus mažesni.
Posėdyje taip pristatyta ir Lietuvos olimpinę komandą vienijantį „LTeam“ ženklą valdančio Lietuvos olimpinio fondo (LOF) pirmojo šių metų pusmečio biudžeto apyskaita. Organizacijos pajamos sudarė 187,627 tūkst. eurų. Didžioji dalis – iš rėmėjų gauta parama, bei elektroninės parduotuvės generuoti pardavimai.
„Nukrypimų nuo metinio plano nėra, iki šiol dirbome su esamais rėmėjais, o rudenį planuojame intensyviau dirbti su naujų rėmėjų paieška“, – sakė LOF direktorė Lina Minderienė. Ji taip pat pristatė atnaujintą fondo valdybą, kuri buvo išplėsta iki 7 narių, tarp kurių – LTOK sportininkų komisijos, rėmėjų, medikų, teisininkų atstovai. Pavasarį taip pat buvo pakeisti ir modernizuoti fondo įstatai.
Vasarą – du olimpiniai renginiai
Praėjusią vasarą LTOK dvi Lietuvos rinktines vežė į olimpinius renginius. Rekordinė net 130 sportininkų komanda dalyvavo Krokuvoje (Lenkija) vykusiose Europos žaidynėse, kur buvo iškovoti 8 medaliai ir olimpinis kelialapis (kelialapį Lietuvai parvežė penkiakovininkės). Lietuvos sportininkai dalyvavo 21 sporto šakos varžybose.
„Mūsų sportininkai gyveno 6 skirtinguose miestuose, kuriuose gyvenimo sąlygos gerokai skyrėsi. Didžioji Lietuvos sportininkų dalis buvo įsikūrusi pagrindiniame kaimelyje Krokuvoje, kur sąlygos buvo pakankamai geros, tačiau taip pasisekė tikrai ne visiems.
Vežėme gana didelę medikų komandą. Mūsų tikslas buvo ne tik visapusiškai atliepti sportininkų poreikius, bet ir prieš Paryžiaus olimpines žaidynes išsibandyti medikus, su kuriais dar nebuvome kartu dirbę. Turėjome daug įrangos, gyvenamosiose patalpose, kaip visada, įkūrėme medicinos kabinetą, visų sportininkų poreikiai tikrai buvo patenkinti.
Misijos vadovams šios žaidynės organizacine prasme buvo vienos sunkiausių, ypatingai jų pradžia, tačiau renginiui įpusėjus, regis, ir organizatoriai įsivažiavo, todėl nesklandumų gerokai sumažėjo“, – sakė LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus.
Liepą 53 Lietuvos sportininkai varžėsi Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Maribore (Slovėnija). Čia pavyko iškovoti keturis medalius.
„Sąlygos buvo pakankamai geros, tiesa, nesklandumų sukėlė prasidėjusi liūtis, kuri ne tik jaukė varžybų tvarkaraštį, gadino trasas, bet ir užpylė kai kurias patalpas. Tačiau slovėnai susitvarkė pakankamai gerai.
Taip pat norisi priminti, kad pasikeitus aukšto meistriškumo finansavimo sistemai, LTOK nebeskyrė lėšų nei Europos žaidynių, nei jaunimo olimpinio festivalio dalyvių baigiamosioms pasirengimo stovykloms. Federacijos turėjo rengtis savo pajėgomis“, – sakė E. Petkus.
Nei Europos žaidynėse, nei Europos jaunimo olimpiniame festivalyje nebuvo leista dalyvauti karą Ukrainoje vykdančios Rusijos, bei jos veiksmus palaikančios Baltarusijos sportininkams.
Susitiko su kolegomis
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pasidalino apie nuotoliniu būdu vykusią 140-ąją Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesiją, kurios metu pripažinimo neteko Tarptautinė bokso federacija (IBA). Olimpinę šios sporto šakos atranką vykdo TOK suburta darbo grupė.
D. Gudzinevičiūtė taip pat dalyvavo TOK Sportininkų palaikymo komisijos posėdyje.
„LTOK priėmėme sprendimą tokią komisiją formuoti ir Lietuvoje. Net ir individualios šakos sportininkas nėra vienas, jį supa treneriai, medikai, mokslininkai, sporto funkcionieriai, agentai, šeimos nariai. Šios komisijos tikslas – suburti kuo platesnį sportininkų aplinkos žmonių ratą ir padėti jiems palaikyti sportininkus“, – sakė olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė.
LTOK vadovai rugsėjo pradžioje Vilniuje susitiko su Latvijos ir Estijos nacionalinių olimpinių komitetų vadovais ir pasirašė jungtinį dekretą dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo tarptautinėse sporto varžybose.
Ji taip pat pasidalino informacija apie Krokuvoje ir Maribore vykusius Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdžius.
Vykdomojo komiteto nariai pritarė sprendimui dėl „LTOK darbotvarkės 2036“ kūrimo. Strateginis organizacijos planas bus rengiamas pagal TOK pavyzdį.
Kitais metais LTOK ruošis ne tik Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, bet ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui. 1924 m. Prancūzijos sostinėje vykusiose žaidynėse pirmą kartą pasirodė mūsų šalies sportininkai. Šią vasarą, likus metams iki Paryžiaus žaidynių LTOK gavo
oficialų TOK kvietimą dalyvauti žaidynėse. Rusijos ir Baltarusijos nacionaliniai olimpiniai komitetai tokio kvietimo negavo.
LTOK olimpinio švietimo vadovas Kasparas Šileikis posėdyje pristatė naująjį Olimpinių vertybių ugdymo programos (OVUP) sezoną, kuriame šiais metais dalyvaus ir sportininkai, kurie taps programos ambasadoriais ir vertybes bei olimpizmą pažinti padės remdamiesi asmenine savo patirtimi. Antrieji OVUP mokymai aukšto meistriškumo sportininkams vyks gruodžio 13–16 dienomis.
