Laimėjimai įvairiose Lietuvos ir tarptautinėse varžybose, pergalė savo svorio kategorijoje šių metų SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos) studentų žaidynėse Estijoje, sidabro medalis olimpinės atrankos turnyre – tai tik dalis Miglės pasiekimų. Tačiau nuo vaikystės sportuojanti ir dziudo užsiimanti mergina savo kasdienybėje rado vietos ir akademiniams iššūkiams.
Pasak Miglės, akademinė aplinka reikalauja tiek pat pastangų kaip ir varžybos ant tatamio: „Kadangi mano sportas yra grįstas tam tikra filosofija ir reikalauja beprotiškai didelės disciplinos, visuomet jaučiau, kad tai praverčia ir studijų kelyje“.
Apie studijas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete ir tai, kaip jos dera su sportine karjera kalbamės su Migle daugiau.
– Kokius įspūdžius ir patirtis parsivežėte iš Pasaulio universitetų čempionato?
– Žinoma, didžiausią įspūdį padarė pati šalis – šįkart Universitetų žaidynės vyko Kinijoje, tolimoje ir neįprastoje šalyje, todėl vien prisilietimas prie šios šalies kultūros paliko savotišką įspūdį. Pradedant bendravimu su vietiniais žmonėmis, maistu ir skirtingais kultūros bruožais, viską buvo įdomu stebėti, tyrinėti ir suvokti. Tačiau pagrindinis tikslas, dėl kurio ir vykome, buvo kuo geriau sustartuoti čempionate.
Prieš dziudo varžybas kompiuteris atsitiktine tvarka sukuria varžybines lenteles ir nulemia kas su kuo susitiks pirmose kovose. Atsimenu, kad pažiūrėjusi preliminarų dalyvių sąrašą, pamačiau kelias priešininkes, kurių visai nenorėčiau sutikti pirmose kovose, tačiau lyg tyčia burtai nulėmė, kad jau pirmoje kovoje susitiksiu su neparankia priešininke iš Ukrainos. Todėl didžiausia patirtis, kurią išsinešu kaip sportininkė iš šių žaidynių, yra gebėjimas prisitaikyti tuomet, kai negali daryti įtakos aplinkai.
Man pavyko susitvarkyti su psichologine varžybų dalimi, susidėlioti taktiką ir įveikti neparankias varžoves, dėl ko esu ganėtinai patenkinta. Žinoma, kovoti tiek kovų per varžybas ir likti pirmai už pakylos, pralaimėti kovą dėl bronzos yra bene emociškai sunkiausia patirtis, tačiau gerai išsimiegojus ir pailsėjus galima rasti ne vieną priežastį, dėl kurios galiu pasidžiaugti.
– Kaip atsidūrėte dziudo pasaulyje? Ar užsiimate ir kitokia sportine veikla?
– Dziudo pasaulyje atsidūriau dar būdama labai maža. Mano mama yra trenerė, o nuo mažens mačiau dziudo sportuojančią sesę. Galima sakyti, kad dziudo salėje užaugau. Kai buvau maža, dar kurį laiką plaukiau baseine, tačiau dziudo treniruočių skaičius sparčiai augo, todėl nebeliko laiko nei kitoms sportinėms veikloms, nei apskritai kitiems neformaliems užsiėmimams.
Todėl ir šiuo metu visą savo laiką skiriu dziudo sportui, kasdien darau po kelias treniruotes, vedu dziudo užsiėmimus ir mažiesiems, savaitgaliais keliauju į varžybas, todėl dar kelias likusias valandas paroje skiriu mokslams, o daugiau laiko nebelieka.
– Kas paskatino tęsti studijas magistrantūroje ir rinktis Strateginės komunikacijos studijų programą KTU?
– Žinojau, kad norėsiu toliau mokytis dar net nebaigusi bakalauro studijų. Man visuomet patiko mokytis, visuomet buvo įdomu atrasti ir suprasti naujus dalykus.
Savo bakalauro studijas baigiau kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau dėl magistro studijų galimybių norėjau pasidairyti plačiau. Peržvelgusi visus didžiuosius Lietuvos universitetus ir siūlomas studijų programas, daugiausiai patikusių programų radau būtent Kauno technologijos universitete. Ir iš tikrųjų, pirmuoju stojimo etapu buvau gavusi kvietimą studijuoti kitoje studijų programoje KTU, tačiau prieš priimant sprendimą dar labiau įsigilinau į programų turinį bei perspektyvas ir mane labiau sudomino nauja „Strateginės komunikacijos“ studijų programa.
Džiaugiuosi, kad priėmiau sprendimą nesivadovaudama kažkieno patarimais, paskatinimais ar bandymais įkalbėti, tai buvo visiškai mano pačios atlikta analizė apie studijų programas (kadangi KTU puslapyje apie programą gali sužinoti bene viską). Bene labiausiai man patiko tai, kad ši programa priklauso MA+ studijų programų grupei ir dalį savo studijų galėjau pasirinkti pati.
– Kokias praktikas ir įpročius, filosofiją iš savo sportinės karjeros galite pritaikyti studijose?
– Kadangi mano sportas yra grįstas tam tikra filosofija ir reikalauja beprotiškai didelės disciplinos, visuomet jaučiau, kad tai praverčia ir studijų kelyje. Profesionaliai sportuojant nemažai laiko tenka praleisti užsienyje, treniruotis, dalyvauti varžybose ir labai nesunku pamesti tai, kas lieka namuose – tuo pačiu ir mokslus.
Tačiau man jau tapo įprasta prisiimti atsakomybes ir į jas žvelgti rimtai, todėl su manimi į sporto išvykas visuomet keliauja kompiuteris ir visa studijų medžiaga jame. Tarp treniruočių dažnai poilsį tenka iškeisti į rašto darbų rengimą ar ruošimąsi egzaminams. Jaučiu, kad šis atsakingas požiūris į studijas atkeliavo būtent sporto dėka – mažesnis kiekis turimo laiko įpareigoja susidaryti aiškią ir griežtą dienotvarkę bei jos laikytis.
– Kokių panašumų ir skirtumų matote savo sportinėje veikloje ir studijose? Ar galima varžybas palyginti su egzaminais?
– Studijos reikalauja nuolatinio gilinimosi į naujus ir dar neatrastus dalykus, lygiai taip pat, kaip ir sporte – norint pasiekti rezultatą, reikia daug treniruotis. Sporte visuomet siekiu tam tikro perfekcionizmo, turbūt todėl ir moksluose atsiskleidžia maksimalizmas, nepaisant kitokio gyvenimo būdo, norisi viską atlikti kaip galima geriau.
O lyginant varžybas su egzaminais, pirmąjį savo semestrą magistro studijose turbūt daugiau nerimo jaučiau egzaminų ir atsiskaitymų metu nei per varžybas. Tačiau įveikusi pirmuosius egzaminus supratau, kad dėstytojai ir studijos bendrąja prasme yra ganėtinai lanksčios, komunikacija su dėstytojais visuomet sklandi, o dėl visų šių veiksnių įveikti egzaminų sesiją besiruošiant Pasaulio ar Europos čempionatui – tikrai įmanoma.
– Kokių sąsajų randate su dziudo, sportu ir komunikacijos kryptimi bendrai? Gal yra kokių asmeninių savybių, kurios svarbios siekiant karjeros abejose srityse?
– Apskritai, buvimas sporto pasaulyje man labai pravertė ir studijose. Strateginė komunikacija yra be galo plati studijų programa ir man tai labai patinka – čia tuos pačius darbus, projektus ar užduotis galime kiekvienas atlikti pagal savo pasirinktas sritis ir temas, todėl taip pat labai įdomu būna klausyti ir grupės draugių darbų ar ataskaitų, nes atrodo, kad studijose papildome viena kitos žinias.
Kartais kai kuriuos valdymo ar strategijų analizuojamus planus man pavyksta suprasti per sporto pasaulio prizmę – pradedu lyginti tam tikrus pavyzdžius per sporto organizacijas ar struktūras, taip lengviau įsisavindama teoriją. Net per paskaitas su dėstytojais esame diskutavę būtent apie sporto pasaulį ir komunikaciją bei vadybą ar lyderystės psichologiją jame. Todėl, ypač pradžioje, žinios iš sporto pasaulio padėjo suprasti ir įsibėgėti studijose.
Nors šiuo metu atradau kryptį, kuri sužadino didelį susidomėjimą ir yra susijusi su mano baigiamojo magistro darbo tema – politika bei politinė komunikacija. Tačiau net ir čia visų pirma įdomiausia analizuoti su sporto sritimi susijusią politinę komunikaciją, gilintis į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei kitą Vyriausybės komunikaciją sporto, fizinio ugdymo bei švietimo temomis.
Todėl jaučiu, kad sporto patirtys padėjo man atrasti kelią į platų komunikacijos studijų lauką, kuriame be tų patirčių galbūt nebūčiau atsidūrusi.
– Ar studijose įgytas žinias galite pritaikyti savo sporto veikloje?
– Žinoma. Šiuo metu organizuoju dziudo treniruotes mažiesiems, todėl ir plėtojant organizacijos veiklas tenka pasitelkti strateginės komunikacijos žinias veiklos efektyvumo bei organizacijos žinomumo užtikrinimui.
Sportininkas, norėdamas pritraukti rėmėjų ar palaikytojų, irgi ne retai turi gebėti save „parduoti“ kaip tam tikrą prekės ženklą, o čia strateginė komunikacija taip pat pasitarnauja. Tad per tokias patirtis įgalinu studijų teoriją praktiškai.
– Kokie artimiausi sportiniai tikslai?
– Vasara buvo kupina varžybų ir treniruočių stovyklų – laimėjau SELL žaidynes Estijoje, dalyvavau pasaulio Universitetų žaidynėse Kinijoje, turėjau kelis olimpinės atrankos turnyrus, viename iš jų pavyko iškovoti sidabrą.
Toliau laukia intensyvus pusmetis. Vyksime į kelis didesnius olimpinius atrankos turnyrus, lapkritį laukia Europos čempionatas, gruodį turėsime Lietuvos čempionatą, o laikotarpyje tarp visų varžybų laukia daug treniruočių stovyklų. Artimiausių metų tikslas – olimpiniame reitinge surinkti kiek įmanoma daugiau taškų, kurie gali atidaryti duris į olimpines žaidynes.
