Rugpjūčio viduryje darbą pradės už sporto sritį atsakingas ministro patarėjas, olimpietis Justinas Kinderis, ir viceministrė Aistė Zedelytė-Kaminskė, šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje einanti vyriausiosios patarėjos pareigas. Ji pakeis dabartinį švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Liną Obcarską.
Justinas Kinderis, būsimas ministro patarėjas sporto klausimais, yra aktyvus sporto bendruomenės narys, jau iki šiol dalyvavęs ministerijos suburtose darbo grupėse, nagrinėjusiose aukšto meistriškumo sporto problematiką. J. Kinderis – buvęs penkiakovininkas, olimpietis, vienas iš Nacionalinės sportininkų asociacijos steigėjų.
Sporto srities darbus ministerijoje perimsianti A. Zedelytė-Kaminskė iki šiol Vyriausybės kanceliarijoje kuravo švietimo ir sporto sritį. Ji aktyviai dalyvavo teikiant siūlymus Sporto įstatymo pakeitimo projektams, taip pat buvo įvairių ministerijos darbo grupių narė, svarstant aukšto meistriškumo sporto pokyčius, tarptautinių varžybų organizavimo, Nacionalinės sporto agentūros kūrimo ir kitus klausimus.
„Nuoširdžiai dėkoju viceministrui Linui Obcarskui už atliktus labai nelengvus, sporto valdymą ir sistemą keičiančius darbus. Atliktos esminės reformos: keitėsi sporto finansavimo principai, kad būtų pasiekta skaidrumo ir stabilumo, užtikrintos socialinės garantijos sportininkams, augo stipendijos sportininkams, didėjo valstybės finansavimas sportui, įsteigta sporto politiką įgyvendinanti Nacionalinė sporto agentūra. Tai reikšmingi darbai, pareikalavę daug tiek institucijų, tiek sporto organizacijų pastangų, jų sutelktumo ir bendro darbo.
Nauji sporto namai pastatyti, reikia viską sudėlioti į vietas ir kartu su visa bendruomene siekti esminio tikslo – sudaryti sąlygas augti, atsiskleisti talentingiems sportininkams ir garsinti Lietuvą, kurti fiziškai aktyvią visuomenę“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Viceministras L. Obcarskas pabrėžia, kad pastarieji metai sporto politikos srityje buvo intensyvūs ir produktyvūs.
„Džiaugiuosi, kad su ministerijos Sporto grupe padėjome tvirtus pagrindus naujai Lietuvos sporto administravimo sistemai, kad pasiekėme ryškų proveržį užtikrinant vienodą įvertinimą ir paskatinimą sportininkams su negalia ir jos neturintiesiems, kad prisidėjome užtikrinant sportininkų socialines garantijas. Norėčiau padėkoti sporto bendruomenei už susitelkimą ir vienybę, principines vertybes remiant Ukrainą ir padedant jos sportininkams“, – sako L. Obcarskas.
Kas padaryta sporto srityje 2021–2023 metais?
Padidintos sportininkų stipendijos, pagaliau užtikrintos socialinės garantijos. Valstybės stipendijos sportininkams ne tik padidėjo, bet jų dydžiai suvienodinti turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams. Padidintas ir sportininkų, kuriems skiriamos stipendijos, ratas. Reikšmingas pokytis, jog stipendijų gavėjams valstybės lėšomis užtikrinamos socialinės garantijos: sveikatos draudimas, ligos, pensijų ir motinystės socialinis draudimas.
Suvienodinti valstybės premijų dydžiai turintiems negalią ir neturintiems negalios sportininkams bei jų treneriams už to paties lygmens iškovotas vietas į olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas įtrauktų rungčių sporto varžybose.
Aiškiau atskirtas aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimas. Valstybės biudžete atskirai numatomos lėšos sporto bazių pagerinimo, fizinio aktyvumo projektams bei programoms ir sporto šakų federacijų, neįgaliųjų sporto organizacijų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms, tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektams.
Sugriežtinti skaidrumo ir gerosios valdysenos reikalavimai nacionalinėms sporto federacijoms ir sporto organizacijoms. Diegiant gerojo valdymo principus, siekiant aukšto meistriškumo sporto finansavimo skaidrumo bei didesnės sportininkų teisių apsaugos, Sporto įstatyme įtvirtinti nauji kriterijai, kuriuos turi atitikti šalies sporto šakų federacijos ir neįgaliųjų sporto organizacijos, pretenduojančios į valstybės finansavimą. Dabar valstybės finansavimas suderintas su olimpiniu ciklu – sporto organizacijos aukšto meistriškumo programas rengia ketveriems metams.
Įsteigta Nacionalinė sporto agentūra. Jai pavesta įgyvendinti valstybės sporto politiką, vykdyti viešojo administravimo funkcijas tiek aukšto meistriškumo sporto, tiek fizinio aktyvumo srityse.
Didėjo finansavimas sportui. 2023 m. sporto finansavimui yra skirti 68,6 mln. eurų. 2022 m. sportui iš valstybės biudžeto buvo skirta 61,9 mln. eurų, 2021 m. – 50,5 mln. eurų.
2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija aktyviai dirbo su kitų pasaulio valstybių sporto politikos formuotojais palaikant Ukrainą. Lietuva iniciavo ir prisijungė prie ne vienos bendros pasaulio šalių rezoliucijos, smerkiančios Rusijos agresiją ir raginančios neįsileisti rusų ir baltarusių sportininkų į tarptautines sporto varžybas. ŠMSM skyrė daugiau nei 120 tūkst. Eur iš dalies finansuoti išlaidoms, kurias mūsų šalies sporto šakų federacijos ir organizacijos patyrė, padėdamos Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams treniruotis, ruoštis varžyboms, rengti stovyklas Lietuvoje.
Darbai bus tęsiami, tariamasi su bendruomene
Ministras G. Jakštas pabrėžia, kad visi planuojami darbai bus iš anksto derinami su institucijomis, sporto bendruomene, numatant pakankamą terminą jiems pasirengti bei įgyvendinti. Neplanuojama jokių kardinalių pokyčių priešolimpiniu laikotarpiu.
Daugiau dėmesio bus skiriama fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto sinergijai, tęsiami sportininkų dvikryptės karjeros sistemos kūrimo darbai, kad sportininkai kuo ilgiau išliktų profesionaliame sporte ir turėtų vienodas konkurencines sąlygas darbo rinkoje po sportinės karjeros. Toliau bus tęsiamas Sporto registro kūrimas, ketinama pradėti „Talentų ID“ programą, kuri paskatintų naujos sportininkų pamainos augimą, individualių talentų atskleidimą ir paiešką.
