Nors Lietuvoje jis žengia pirmuosius žingsnius, tekbolo ambicijas išduoda siekis papildyti olimpinių sporto šakų gretas. Jau šią vasarą tekbolas debiutuos Europos žaidynėse, jose išvysime ir istorinį Lietuvos atstovo pasirodymą.
Tekbolo vyrų varžybose dalyvaus 12 žaidėjų, pirmame etape suskirstytų į 4 grupes. Į ketvirtfinalį pateks po du geriausius kiekvienos grupės sportininkus. K.Balčiūnas rungtyniaus B grupėje su Dimitaru Pejchinovskiu iš Šiaurės Makedonijos ir lenku Adrianu Duszaku.
Su makedonu lietuvis žais 11 val. Lietuvos laiku, su Lenkijos atstovu – 12 val.
Šiandien Krokuvoje startavo moterų tekbolo turnyras.
LTOK.lt supažindina su tekbolu ir jo aktualijomis Lietuvoje.
Kas yra tekbolas
Tai futbolo atmaina, žaidžiama ant specialiai išlenkto stalo („Teq“ stalo). Tikslas – kamuolį atmušti į priešininko stalo pusę, paliečiant jį ne daugiau nei tris kartus. Žaidžiant dvejetų mačus privaloma atlikti bent vieną perdavimą komandos draugui prieš grąžinant kamuolį į varžovo pusę. Kamuolį galima liesti bet kuria kūno dalimi, tik ne rankomis. Stalo liesti negalima. Mačas žaidžiamas iki dviejų laimėtų setų, vienas setas – iki 12 iškovotų taškų.
Tekbolas gimė Vengrijoje, 2012 m. jį sugalvojo buvęs profesionalus futbolininkas Gaboras Borsanyi ir IT specialistas Viktoras Huszaras, kurie futbolui žaisti sumanė panaudoti stalo teniso stalą. Dinamiška sporto šaka žaibiškai sprogo nuo populiarumo ir toliau sproginėja.
2017-ųjų kovą įkurta Tarptautinė tekbolo federacija (pranc. Fédération Internationale de Teqball, FITEQ) netruko naujos sporto šakos ambasadoriumi paskelbti brazilų megažvaigždę Ronaldinho.
Tekbolo banga greitai įtraukė virtinę kitų futbolo žvaigždžių: Neymarą, Carlesą Puyolį, Marcelo, kitas. 2020 m. FITEQ turėjo 50 narių federacijų, o 2023 m. – jau 130.
Lietuvos tekbolo federaciją (LFTEQ) 2021 m. įkūrė Arnoldas Mauragas ir L.Arlauskas, tapę šios naujos sporto šakos propaguotojais Lietuvoje.
Žmonės žino apie tekbolą
Nors tekbolas gali būti žaidžiamas ir patalpose, ir lauke, L.Arlauskas sako, kad susidomėjimas šia sporto šaka kyla šiltuoju sezonu, kai atsiveria galimybės žaidimą pristatyti, jį išbandyti atvirose erdvėse.
„Šiltuoju metu publiką mums lengviau pasiekti. Nereikia sukti galvos dėl patalpų – kur kas lengviau organizuoti turnyrus, atviras treniruotes, vyksta daugiau sporto renginių, kuriuose galime pristatyti šią sporto šaką. Šaltuoju metų laiku, kai salės užimtos, reikia vargti ieškant, kaip įsiterpti tarp kitų sporto šakų, užsiėmimų. Šaltuoju laiku augimas tarsi sustoja“, – pasakoja L.Arlauskas.
Vasaromis tekbolas pražysta pajūryje. „Pernai pristatinėjome tekbolą Nidoje. Manėme, kad reikės supažindinti, bet daug žmonių apie mūsų sportą žinojo ir klausė, kur būtų galima ateiti pažaisti. Stebina, kad žmonės gana gerai susipažinę – sako, tekbolą yra matę. Galbūt čia dėti socialiniai tinklai, nes juose tekbolo epizodai generuoja rekordinius peržiūrų skaičius.“
Žiemos sezonu įsiprašyti į sales tekbolui sudėtinga.
„Dažniausiai į mus žiūri iš komercinės pusės – pasako kainą, ir tiek. Bet pavyko susidraugauti su Vilniuje, Pilaitėje, esančia Martyno Mažvydo progimnazija. Labai šiltai priėmė, radome bendrystę – mes sudarome sąlygas mokiniams lankyti treniruotes, vedame renginius, o mūsų žaidėjai gali čia treniruotis“, – sako L.Arlauskas.
Susikaupimas, tikslumas ir technika
Nors sporto šakos ambasadoriai yra tikri futbolo virtuozai, pasak L.Arlausko, nereikia būti profesionaliu futbolininku, kad pajustum šio žaidimo malonumą: „Žinoma, lengviau įsivažiuos tie, kurie yra susidūrę su futbolu – yra lietę kamuolį ir geba žongliruoti, bet laukiami visi, kurie nori pabandyti. Šis sportas prieinamas visiems, tik noro reikia.“
Susikaupimas, koordinacija, gebėjimas greit priimti sprendimus, plastiškumas ir techniniai įgūdžiai – svarbiausi dalykai žaidžiant tekbolą.
„Taip, tekbolo ambasadoriai – supertechniški, bet, žiūrint iš profesionalios pusės, nematau nė vieno futbolininko, kuris be specialaus pasirengimo atsistojęs prie tekbolo stalo galėtų nugalėti geriausią tekbolo reitingo žaidėją.
Šis sportas turi savų niuansų, reikiamų priimti sprendimų, savų techninių išskirtinumų. Be abejo, lengviau, kai turi futbolo pradmenis, bet galima pradėti ir visiškai nuo nulio. Yra paruoštos metodikos, kaip nuo paprastų žingsnelių pradėti ir pajausti šį žaidimą“, – pasakoja L.Arlauskas.
Svarbūs ir taktiniai sprendimai bei varžovo analizė.
„Šiame žaidime turi įvertinti, žinoti varžovo silpnąsias ir stipriąsias puses. Aukšto lygio žaidėjai žaidžia taip, kaip nepatogiausia varžovui. Skirtingais smūgiais keičiami atstumai tarp varžovo ir stalo, ieškoma silpnų vietų ir galimybės išeiti į ataką. Yra įvairiausių gudrybių, apgaulingų judesių. Taktika daug lemia, nors svarbiausia čia – susikaupimas, tikslumas ir technika. Daug lemia ir ištvermė, nors iš šono atrodo, kad mačai ilgai netrunka, žaidėjai tiesiog smagiai leidžia laiką ir pernelyg nenuvargsta. Bet taip nėra, nes čia dirba visas kūnas ir krūvis greitai pasijunta“, – paaiškina pašnekovas.
Yra iš ko mokytis
L.Arlauskas pripažįsta, kad kol kas rinktinės žaidėjus tenka rinktis ne iš pernelyg didelio sportininkų srauto.
„Žaidėjų tik daugės. Tie, kurie pirmieji įsitraukė, šiuo metu yra aukščiausio lygio“, – sako LFTEQ viceprezidentas ir priduria, kad apskritai lietuvių žaidėjų lygis šiuo metu yra panašus, iš visų kol kas išsiskiria tik du – Mantas Makutunovičius ir K.Balčiūnas.
Žaidėjai reitingo taškus renka Lietuvoje, dalyvauja įvairiose šalyse rengiamuose pasauliniuose ir Europos turuose, kurie vyksta maždaug kas mėnesį, jau varžosi pasaulio čempionatuose, tad kovų tikrai netrūksta, šiandien trūksta tik finansavimo juose dalyvauti.
Regione, pasak L.Arlausko, Lietuvos tekbolininkai turi iš ko mokytis ir jau patys gali būti pavyzdžiu.
„Sakyčiau, kad tarp Baltijos šalių esame lyderiai – latviai startavo visai neseniai, estų lygis, nors akis į akį neteko susidurti, drįstu sakyti, taip pat žemesnis. Tačiau lenkai labai stipriai pažengę, yra pasiekę didelių laimėjimų pasaulio čempionatuose. Manau, pagal pasiekimus Lenkija yra viena iš penketuko šalių pasaulyje. Smagu, nes visai šalia turime gerą pavyzdį“, – pasidžiaugia pašnekovas.
Įdomu tai, kad Europoje tarp tekbolininkų pirmauja ne tos šalys, kurios laikomos elitinėmis, jei kalbame apie tradicinį futbolą. Vengrai, šios sporto šakos išradėjai, lyderiauja, lenkai atsilieka nedaug ir, būna, netgi pranoksta vengrus.
Rumunai turi vieną itin stiprų žaidėją vyrų vienetuose, serbai lyderiauja dvejetuose, slovėnai, ukrainiečiai taip pat stiprūs. Pasak L.Arlausko, tokios futbolo šalys, kaip Vokietija, Portugalija ar Ispanija, lietuvius šiek tiek pralenkusios, bet smarkiai neatitrūkusios ir žaisdami su jomis tikrai galime siekti pergalių.
„Pavyzdžiui, anglų federacija taip pat labai jauna – nemanau, kad jie šiandien stiprūs“, – teigia L.Arlauskas.
Pasaulyje, neskaitant europiečių, dominuoja brazilai, amerikiečiai.
„Aišku, Tailando sportininkai su savo šuoliais yra tarsi iš kitos planetos“, – priduria vienas LFTEQ vadovų.
Europos žaidynėse – debiutas
32-ejų M.Makutunovičius laimėjo gegužę Vilniuje surengtą specialų atrankos turnyrą, per kurį turėjo paaiškėti Lietuvos atstovas, dalyvausiantis Europos žaidynėse. Turnyro finale jis 2:1 įveikė K.Balčiūną.
Tačiau paaiškėjo, kad M.Makutunovičius neatitinka visų Tarptautinės tekbolo federacijos (FITEQ) iškeltų reikalavimų. Jam pritrūko vieno papildomo turo tarptautinėje arenoje, kurį praleido dėl traumos.
Kelialapis į Europos žaidynes perduotas K.Balčiūnui, kuris įsirašys į istoriją kaip pirmasis tekbolo atstovas iš Lietuvos Europos žaidynėse.
Prieš tai skirtinguose Europos miestuose vyko keturi atrankos į Europos žaidynes turai, kuriuose lietuviai iškovojo vieną kelialapį į vyrų vienetų varžybas. Pakovoti dėl daugiau kelialapių sutrukdė tai, kad Lietuvoje kol kas moterys menkai įsitraukusios į šį sportą. O tekbolo varžybos vyksta penkiose kategorijose: vyrų vienetų ir dvejetų, moterų vienetų ir dvejetų bei mišrių dvejetų.
„Lietuvoje įsitraukimas kol kas nėra didelis. Vykdome skatinimo programas, esame užmezgę ryšį su Šiaulių „Gintra“ – davėme stalą, stengiamės įtraukti kitas komandas, tačiau dauguma žaidėjų sezono metu turi įsipareigojimų klubams, nors ir nori išbandyti, bet įsitraukia labai kukliai“, – paaiškina L.Arlauskas.
Vyrai ir moterys tekbolą žaidžia ant vienodų stalų su vienodais kamuoliais, tik neįgaliesiems specialiai pritaikytos taisyklės.
L.Arlauskas neslepia, kad visa tekbolo bendruomenė nekantriai laukia olimpinio pripažinimo: „Žinoma, yra tokia ambicija. Laukiame, kalbame, svajojame apie tai. Tikslas – būti jau 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių programoje. Dedamos didelės pastangos, todėl tikimės, kad taip ir nutiks.
Tai būtų milžiniškas impulsas sporto šakai. Europos žaidynės – vienas svarbiausių sporto renginių, sakyčiau, net svarbiausias, kokiame esame dalyvavę.
Pačiam tekbolui tai irgi labai svarbu – pirmą kartą įtrauktas į tokį didelį sporto renginį. Tai didelė šventė. Ir svarbus žingsnis olimpinių žaidynių link.“
