„Gintarinių irklų“ regata – daugiau nei irklavimo varžybos visiems bent kartą joje dalyvavusiems.
„Tai didžiausia regata Baltijos šalyse ir ji rengiama natūraliame vandens telkinyje. Tai sukelia neįtikėtiną pojūtį – kovoji iš paskutiniųjų, o šalia tavęs – didinga Trakų pilis.
Žinau tą jausmą, nes ne kartą tai pats patyriau“, – tikino prieš dvejus metus sportinę karjerą baigęs Rio de Žaneiro olimpiados sidabro medalininkas, Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinis sekretorius 34 metų Saulius Ritteris.
Savaitgalį valtimis ežero bangas skros irkluotojai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Lenkijos, Šveicarijos, Uzbekistano, Kanados, Austrijos, Ukrainos ir net Dramblio Kaulo Kranto.
„Gintariniai irklai“ jau ne daug metų yra įtraukti į Tarptautinės federacijos varžybų kalendorių, tačiau dabartinė LIF vadovybė siekia garsinti regatą per „Plėtros šalių“ programą.
„Šiemet kreipėmės į tarptautinę federaciją, kad ji dar labiau atkreiptų dėmesį į „Gintarinius irklus“.
Turime gerą pavyzdį – Italijoje kiekvieną pavasarį vykstančią regatą „Memorial Paolo d’Aloja“, kurios trasa driekiasi Piediluko ežere. Į tas varžybas atvyksta labai daug sportininkų pagal „Plėtros šalių“ programą.
Tikimės, kad ši programa padės Trakams tapti viso pasaulio irklavimo centru. Norėtųsi, kad įvairios rinktinės čia rengtų savo treniruotes, o Lietuvoje vyktų svarbūs čempionatai. Tam turime visas sąlygas, ir „Gintariniai irklai“ tik dar kartą tai patvirtina“, – tikslus kėlė S.Ritteris.
Dabartinis LIF vadovas 37 metų Mindaugas Griškonis teigė, jog pirmą kartą „Gintariniuose irkluose“ pasirodė prieš 21 metus ir nuo 2002 metų nė karto nepraleido šios regatos.
„Kiek prisimenu, iš šių varžybų visada sugrįždavau su apdovanojimu. Ši regata unikali tuo, kad į ją atvyksta daug stiprių irkluotojų iš visų kraštų, o tai puiki galimybė tiesiog pasitikrinti savo jėgas. Ypač jaunimui, kuris ne visada turi progų varžytis su daugeliu jau patyrusių oponentų.
Sakau atvirai – „Gintariniai irklai“ yra irkluotojų tobulėjimo tramplinas. Aš pats tai perėjau ir žinau, kad už savo pasiekimus turėčiau padėkoti šiai regatai“, – aiškino triskart Europos čempionas M.Griškonis.
– Ar gali būti, kad ši „Gintarinių irklų“ regata jums bus paskutinė karjeroje?
– Net nežinau, kaip atsakyti. Yra minčių baigti sportininko karjerą, tačiau viskas yra slidu. Negaliu sakyti, kad pasitrauksiu iš „Gintarinių irklų“, nes šioje regatoje yra vadinamosios meistrų varžybos, kur kiekvienas norintis ar praeityje garsus irkluotojas gali užsiregistruoti ir dalyvauti.
Čia burtais parenkamas valties ekipažas ir jis eina kovoti. Tad gali pasitraukti iš didžiojo sporto, tačiau tęsti savo pasirodymą kaip irklavimo veteranas.
– Šiemet turite unikalų šansą siekti kelialapio į savo penktąją olimpiadą. Ar LIF prezidento postas netrukdo irkluotojui M.Griškoniui kovoti dėl bilieto į 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes?
– Prieš dvejus metus buvau išrinktas federacijos vadovu, tad jau galiu atskleisti, kad irkluotojo ir organizacijos vedlio darbus labai sunku suderinti. Juolab kad dar yra ir savas verslas.
Suprantu, kad klausiate, ar nepakabinsiu irklų ant vinies. Yra minčių, bet dar nesakau, kad tai jau priimtas sprendimas.
Jei taip pasakyčiau, po pusmečio visi į mane tuo pažadu baksnotų, o aš esu žodžio žmogus. Tad vis dar bandau suderinti sportininko, prezidento ir savo bendrovės vadovo darbus.
– „Gintariniuose irkluose“ nebus baltarusių ar rusų, kurių anksčiau Trakuose būdavo apstu. Ar sprendimas neleisti agresorių šalių atletams varžytis svarbiose irklavimo varžybose nepadarė silpnesnio pasaulinio irklavimo?
– Politika yra slidus dalykas ir man labai sunku tai komentuoti. Man, kaip sportininkui, gaila rusų ir baltarusių, kad jie negali varžytis ir siekti tobulėjimo su kitais planetos irkluotojais. Tokie žmonės yra tapę agresorių valstybės įkaitais.
Bet yra kita medalio pusė – nemenka dalis tokių atletų palaiko diktatorių politiką, jų sukeltą karą Ukrainoje, todėl jie patys pasirinko pusę, kurioje nori būti.
Jei kalbėsime apie pasaulinį irklavimą, tai visos rusų kalbos, kad be jų sporto šaka sumenko, yra tik šnekos.
Irklavimo madų diktuotojai yra vokiečiai, vengrai britai, Naujosios Zelandijos atstovai – jų konkurencija sudaro sąlygas sporto šakai judėti į priekį, o rusai tikrai nėra svarbiausias irklavimo sporto elementas.
