Pasirengimą čempionatui Trakuose pradės pavienę dvivietę irkluosiančios Martyna Kazlauskaitė ir Kamilė Kralikaitė, porinę dvivietę irkluos Dovilė Rimkutė ir Ugnė Juzėnaitė, porinę keturvietę Saulė Kryževičiūtė, Ugnė Rudaitytė, Ūla Jonušaitė ir Raminta Morkūnaitė, vaikinų porinę dvivietę Povilas Juškevičius ir Arnedas Kelmelis, porinę keturvietę – Jonas Šaparavičius, Benas Paunksnis, Saulius Aušbikavičius ir Rokas Jakubauskas.
P. Juškevičius į Plovdivą sugrįš su pačiomis didžiausiomis ambicijomis – prieš dvejus metus būtent čia jis tapo pasaulio jaunių čempionu.
„Vienoje valtyje su Arnedu jaučiuosi puikiai, žinau, kad galime susiirkluoti labai gerai, abu norime, kad valtis būtų greita ir techniška, – sakė P. Juškevičius. – Pirmąją Trakuose vykusios atrankos dieną Arnedas yrininkavo, aš sekiau. Buvo labai sunkus yris... Gal tai buvo mano klaidos, bet tokį „žiogą“ kaip Arnedas nėra lengva sekti, jei nesi kartu irklavęs kurį laiką. Sekmadienį pasikeitėme vietomis – tai leido mums irkluoti laisviau, yris nebuvo sunkus“.
Paklaustas apie lūkesčius, P. Juškevičius nedalijo skambių pažadų. „Geriausia, žinoma, laimėti, – nusišypsojo irkluotojas. – Bet būkime realistai, netgi patekimas į A finalą bus didelis iššūkis. Būtent A finalas yra mūsų pagrindinis tikslas“.
A. Kelmelis pabrėžė, kad nauja įgula sugebėjo greitai susiirkluoti. „Didelių klaidų nėra, vis dar juntamas įdirbis, kuris buvo atliktas pernai, kuomet su Povilu sėdėjome keturvietėje, – sakė sportininkas. – Visgi yra detalių, ties kuriomis reikėtų padirbėti. Tikrai tikiu, kad treneriai mums padės. Atrankos regatą vertinu puikiai, bet, neslėpsiu, jaudinausi prieš pirmuosius startus vienvietėje valtyje“.
Abu irkluotojai studijuoja Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur tenka irkluoti pavienio irklo valtis. „Todėl reikėjo laiko apsiprasti poriniame irkle, – nusijuokė Floridos technologijų instituto studentas. – Atrodo, puikiai pavyko. Galutinis rezultatas tikrai tenkina. Manau, kad dėl porinio irklo lygiai taip pat jautėsi ir Povilas, kuris atstovauja Vašingtono universitetui“.
Sirakūzų universiteto studentės M. Kazlauskaitė ir K. Kralikaitė pernai pasaulio jaunimo pirmenybėse iškovojo sidabro medalius, todėl šiais metais lūkesčiai aukšti, o norai – auksiniai.
„Nenustebau, kad vėl sėdėsime vienoje valtyje, – sakė K. Kralikaitė. – Juk gerai sekėsi pernai, kartu dirbome nuo sausio mėnesio JAV, viena kitą palaikėme. Treniruotės, mokslai – krūvis buvo tikrai didelis, o dar Martynai reikėjo priprasti prie naujos aplinkos. Šaunuolė ji, tikra kovotoja. Labai gera buvo žinoti, kad ji šalia. Dvivietės neteko kartu irkluoti Amerikoje, bet abi atsirinkome į pirmą aštuonvietę, kas yra jau „Vau“. Aš atsirinkau kaip antras geriausias kairys, o ji kaip antras geriausias dešinys. Smagūs sutapimai“.
Merginos Lietuvoje kartu irkluoja jau dvi savaites, keturios liko iki pirmenybių. „Pernai prieš čempionatą irklavome 3 savaites, iš kurių 5 dienas aš prasirgau... – prisiminė K. Kralikaitė. Šiais metais pradžiai norime į finalą, o po to jau lauks rimta kova. Žinoma, kaip ir kiekvieno sportininko, tikslas – aukso medaliai. Bet pirmiausia reikia patekti į finalą – taip visada mokino treneris Vladislavas Sokolinskis. Išlik kuklus, gudrus ir alkanas!“
Po atrankinių varžybų džiaugsmu tryško U. Juzėnaitė, nes pasaulio pirmenybėse startuos porinė dvivietė, kuri prieš ketverius metus pasaulio jaunių čempionate išplėšė bronzos medalius: į vieną valtį likimas suvedė su D. Rimkute.
„Labai smagu grįžti į seną įgulą, – šypsojosi U. Juzėnaitė. – Su Dovile labai smagu irkluoti, nes jos diktuojamas ritmas yra labai geras. Dabar ji dar labiau patobulėjusi, prikaupusi patirties ir tai labai jaučiasi“.
Priminsime, kad Europos suaugusiųjų irklavimo čempionate šiais metais D.Rimkutė su Donata Karaliene iškovojo sidabrą.
„Manau, tikslas vienas – laimėti, – pabrėžė U. Juzėnaitė. – Visų lūkesčiai yra aukšti, visi nori būti tarp lyderių. Mes – ne išimtis. Treniruotėse reikės dar patobulinti techninius niuansus. Per gero irklavimo niekada nebus. Reikės surasti lengvą yrį, suderinti maniškį ir Dovilės. Šio pasaulio čempionato labai laukiau ir laukiu. Jauduliukas buvo prieš atranką. Po jos jis dar labiau sustiprėjo, nes supratau, kad pirmenybės – jau čia pat. Paaiškėjo įgula ir atsirado vizija. O jaudulys tik didėja“.
