Tuo įsitikinęs Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis. Lietuva tik kartą yra rengusi tokio aukšto rango dailiojo čiuožimo pasirodymą – 2018 metais Kaune vyko „Grand Prix“ varžybos.
Čempionatas vyks kitų metų sausio mėnesį Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tokia teisė gauta atsisakius rengti čempionatą Vengrijai.
Ši šalis sprendimą motyvavo ekonomiais sunkumais, tačiau V.Jasutis neabejoja, kad tai nėra tikrosios priežastys.
2023 m. dailiojo čiuožimo šokių ant ledo Europos čempionato 4 vietos laimėtojas Saulius Ambrulevčius mano, kad čiuožti namų arenoje yra ypatingas jausmas.
„Niekada negalvojau, kad turėsiu tokią galimybę. Galbūt vėliau streso sumažės, o džiaugsmas tikrai didelis“, – šypsojosi sportininkas. Pasak jo, sunku net įvertinti tribūnose esančių aistruolių paramą.
S.Ambrulevičius neslėpė, kad Lietuvos atstovų pora nusitaikiusi į medalius, tačiau lengva nebus – jie atitenka geriausiems.
Nesėkmingų bandymų jo šokių partnerei Allison Redd gaunant Lietuvos pilietybę jis nesureikšmino ir ši aplinkybė rezultatams įtakos neturės.
„Kai bus, taip bus“, – kalbėjo S.Ambrulevičius.
Lietuvos čiuožimo federacijos direktorė Lilija Vanagienė mano, kad pastarųjų trijų dešimtmečių Lietuvos laimėjimai tapo papildomu argumentu suteikti teisę Lietuvai rengti čempionatą.
„Beprotiškai džiaugiamės tuo, kas įvyko, nes sunku buvo net pasvajoti apie bet kokio lygio čempionatą Lietuvoje“, – kalbėjo Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas V.Jasutis.
Pasak jo, Vengrijai atsisakius surengti čempionatą, paraišką iškart pateikė Lietuva. Dėl šios teisės dar varžėsi Lenkija bei Bulgarija.
V.Jasutis tikino teigiamą atsakymą sužinojęs pirmadienį anksti ryte, tačiau dar negalėjo skelbti naujienos, kol jos nepaskelbė Tarptautinė dailiojo čiuožimo sąjunga.
Pasak federacijos vadovo, bendra tvarka Europos čempionato Lietuvoje buvo galima tikėtis maždaug po dešimtmečio, geriausiu atveju – po ketverių metų.
„Apie finansus kalbėti anksti, nes biudžetas tik formuojamas. Komanda jau suburta, viešbučiai užsakyti. Reikalavimų sąrašas labai ilgas ir jį reikės įvykdyti“, – kalbėjo V.Jasutis.
Jo skaičiavimais, biudžetas turėtų siekti 1,5 mln. eurų. Bilietų kainos vidurkis sieks 35 eurus. Rengiant čempionatą ketina prisidėti Kauno savivaldybė, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar per anksti.
Kaune laukiama mažiausiai 500 dalyvių ir jų komandos narių. Varžybų televizijos transliacijas gali stebėti daugiau kaip 700 mln. žiūrovų. Arenoje tils apie 11 tūkst. žiūrovų. Finalinė diena numatyta sausio 13-ąją, o tai – ypatinga diena Lietuvai.
Kauno „Žalgirio“ arenos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas patvirtino, kad dėl čempionato teko derinti Eurolygos varžybų datą ir atšaukti kai kurias rezervacijas.
„Mūsų tikslas – geriausias čempionatas Europoje, kito varianto negali būti“, – pareiškė M.Vedrickas. Pasiruošimas prasidės jau sausio 3 dieną, o čempionatas prasidės sausio 8 dieną.
V.Jasutis priminė, kad kitais metais minimas Lietuvos dailiojo čiuožimo įkūrimo šimtmetis – 1924 metais Lietuvoje surengtos pirmosios dailiojo čiuožimo varžybos.
„Norime, kad visa Lietuva ir visi pasaulio lietuviai švęstų dailiojo čiuožimo šimtmetį. Minėdami Lietuvos dailiojo čiuožimo įkūrimo 100-ąsias metines viltingai ir tvirtai žengiame į naują šimtmetį, prisimindami ir tuos, kurie kūrė ir puoselėjo dailųjį čiuožimą Lietuvoje“, – kalbėjo prezidentas V.Jasutis.
Europos dailiojo čiuožimo čempionatas – tai jau ne pirmas toks aukšto lygio renginys, organizuojamas „Žalgirio“ arenoje.
2011-taisiais čia buvo surengtas Europos krepšinio čempionato finalas, o šiais metais – Eurolygos finalinis ketvertas, o 2021-aisiais kauniečiai priėmė pasaulio salės futbolo čempionato dalyvius.
„Galimybė arenoje organizuoti Europos dailiojo čiuožimo čempionatą mums yra dar vienas iššūkis, o kartu ir didelė garbė bei atsakomybė“, – tikino arenos renginių organizavimo vadovas M.Vedrickas.
