Be to, pažymi specialistė, problema yra daugiasluoksnė – nelygybė gali būti susijusi ne tik su tuo, kaip vertiname sportininkų išvaizdą, kokius atlyginimus atletai uždirba, kokios medijos ir kokį dėmesį skiria vienoms ar kitoms sporto šakoms.
„Vis dėlto, yra daug sluoksnių. Turiu omeny, kad stereotipai gali būti susiję su išvaizda – kaip atrodo moterys ir kaip atrodo vyrai. Mes keliame skirtingus reikalavimus berniukams, kurie turėtų atrodyti labiau raumeningi, atletiški, stiprūs, labai ištvermingi.
Kita vertus, yra tam tikros būdo savybės, kurias mes skiriame vaikinams ir merginoms – kad visi vyrai yra užkariautojai, kurie nori rungtis, varžytis, jie turi tą tarsi savyje, o moterys tarsi neturi. Tai yra tam tikri primesti stereotipai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ teigė R. Jureliavičiūtė.
„Galime kalbėti apie trenerius – koks yra procentas [vyrų ir moterų]. Galima kalbėti apie šeimos paramą vaikams įsitraukti į tokias veiklas“, – pavyzdžius vardijo pašnekovė.
Skirtumai matomi ir atlyginimų klausimu. Profesionalūs krepšininkai, futbolininkai, beisbolo ir teniso žaidėjai uždirba nuo 15 iki 100 proc. daugiau nei tų pačių sporto šakų atletės moterys. Tai, anot R. Jureliavičiūtės, priklauso nuo investicijų į konkrečias sporto rūšis – tokio dėmesio dažniau sulaukia vyrų sportas.
„Priklauso, pavyzdžiui, kiek mes matome to visuomenėje, kiek reprezentuojamos moterys, kiek reprezentuojami vyrai. Nuo to priklauso, kiek yra investuojama pinigų į vieną ar kitą sporto šaką, kurią reprezentuoja vyrai arba moterys“, – tęsė „Ribologijos“ atstovė.
„Krepšiniu šiaip net nesidomiu, man tai nėra pati įdomiausia sritis gyvenime, bet aš tikrai galėčiau išvardinti bent 5 krepšininkus. Tačiau moterų pavardžių nežinau. Tai jeigu aš, net nesidominti krepšiniu, galiu įvardinti, tai kiek tai yra eskaluojama visuomenei, kiek mes to girdime“, – svarstė ji.
Pasak specialistės, jaunoji karta ir vaikai auga matydami tokias skirtis sporto pasaulyje. Todėl, pabrėžė ji, tam tikras įsivaizdavimas apie tai, kas yra vyriškas ir moteriškas sportas, perduodama iš kartos į kartą.
„Auginami vaikai jau nuo mažens su tokiomis nuostatomis. Žinoma, jos atsispindi, nes labai dažnai vaikai linkę išpildyti tuos dalykus, kuriuos mes jiems rodome“, – aiškino pašnekovė.
„Vaikai irgi juos labai pasigauna ir tada kartoja, atkartoja ir kalba tarsi tuo suaugusiųjų balsu“, – akcentavo R. Jureliavičiūtė.
Todėl specialistė teigiamai vertina tokių atlečių kaip seserys Williams ar kovų menų meistrės Rožės Namajūnas sėkmės istorijas, rodančias jaunimui, kad moterys taip pat gali siekti sporto aukštumų.
„Jeigu kalbame apie jaunimą ir vaikus, jie mato, kad yra ir kitokių rolių – ne tik vyrai. Bet yra [ir moterys] ir atrodo visai gerai, visai įdomiai ir yra visuomenės susidomėjimas. Tie pavyzdžiai keičia, bet keičia pamažu, ganėtinai lėtai. Mes matome rezultatus“, – džiaugėsi R. Jureliavičiūtė.
„Tas pokytis, tikiu, kad ateina – jis ateina lėtai, bet ateina. Dėl to labai svarbu apie tai kalbėti ir tai rodyti – kad yra kitų pavyzdžių, kad ne tik vyrai, bet ir moterys aktyviai dalyvauja, yra stiprios, varžosi dėl tam tikrų pasiekimų“, – apibendrino pašnekovė.
