Dviračiais - per du žemynus
Buvęs pedagogas A.Knašas, ką tik paminėjęs savo 90-ąjį gimtadienį, ir šiandien atrodo žvalus, optimistiškai nusiteikęs, puikiai prisimena istorinį lietuvių dviratininkų žygį, kurio maršrutas nusidriekė per visą tuometinę Sovietų Sąjungą – nuo Baltijos pakrantės iki Tolimųjų Rytų.
Sukorę daugiau kaip 11 tūkstančių kilometrų ir finišavo Vladivostoke, dviratininkai Ramųjį vandenyną pašventino iš Klaipėdos vežtu Baltijos jūros vandeniu.
Neįprastas ekstremalus reisas sulaukė didžiulio atgarsio, žygeivius entuziastingai sveikino vietovių, kuriose jie stabtelėdavo, gyventojai, o paskui jau ir lietuviai. Tokia kelionė anais laikais prilygo sportiniam žygdarbiui.
Klaipėdos sportininkų namuose vienintelį šių dienų sulaukusį tarpžemyninį žygeivį A.Knašą pasveikino uostamiesčio valdžios, Lietuvos dviračių sporto federacijos atstovai, artimieji.
Sporto senjorui ranką spaudė dviratininkai, tarp jų buvo ir profesionalaus sportininko karjerą prieš kelerius metus baigęs Ramūnas Navardauskas – pasaulio čempionatų dalyvis, šventęs pergales prestižinių lenktynių „Tour de France“, „Giro d'Italia“ etapuose.
A.Knašas – daugkartinis Lietuvos sportinio turizmo čempionas: Komijoje (1966), Baltarusijoje (1968), Pavolgyje (1969), Urale (1970), Užbaikalėje (1972), Altajuje (1974), Jakutijoje (1978), Tolimuosiuose Rytuose (1982), Dagestane (1984), SSRS dviračių turizmo čempionato nugalėtojas (1972). Parašė knygas “Kelionių vadovas” (1970), “Turisto žinynas” (1978).
Dviračių sporto meistrės vardą pelnė ir A.Knašo žmona pedagogė Janina Knašienė – legendinio trenerio, Klaipėdos garbės piliečio Narsučio Dumbausko auklėtinė.
Neteko komandos vadovo
Prieš 63 metus vykusio žygio per du kontinentus akimirkos A.Knašo atmintyje iki šiol neišblėsusios – klaipėdietis prisiminė, kaip dviratininkai, prausiami lietaus, kaitinami karštos saulės, keldamiesi per upes, potvynių apsemtuose plentuose ir bekelėse klampodami per purvynus, kęsdami Sibiro taigos mašalų išpuolius, stūmėsi pirmyn.
Kelionėje neišvengta skaudžių netekčių: dviratininkų kolonai nuriedėjus pusketvirto tūkstančio kilometrų, žuvo šio žygio sumanytojas ir vadovas, komandos siela klaipėdietis Liudas Alseika – 73 metų inžinierių keliautoją, kraštotyrininką, esperantininką ties Gorochoveco miesteliu parbloškė ir mirtinai sužalojo tiesiama automagistrale Maskva-Gorkis priešpriešiais riedėjęs sunkvežimis.
„Atvyko L.Alseikos artimieji, buvo specialiai užsakytas lėktuvas. Atsisveikindama jo dukra Milda mums įteikė gana nelengvą ąžuolinę talpą su Baltijos jūros vandeniu, gintaro dirbiniais. Dar ragino visus pasukti atgal, bet mes atsisakėme – tęsėme žygį“, – prisiminimais dalijosi A.Knašas.
Kai dviratininkai pravažiavo Baikalo ežerą, jiems ilgokai teko kratytis geležinkelio bėgiais, nes kitokių kelių anais laikais nebuvo.
Garsus žygis neužmirštas
Be A.Knašo ir L.Alseikos tarpžemyniniame žygyje dalyvavo lietuviai Algirdas Petkūnas, Gorfedas Šimkus, Domas Vitkus, estai Matis Lervandis ir Evaldas Seibė, vienas dviratininkas iš tuomečio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas). Žuvusį žygio vadovą L.Alseiką pakeitė Danielius Štaras.
Kelionė nuo Klaipėdos iki Vladivostoko, kuris tuo metu buvo ne tik užsieniečio piliečiams, bet ir SSRS gyventojams uždaras pasienio miestas prie Japonijos jūros, truko 162 paras. Nuvažiuota 11 tūkstančių 800 kilometrų. Dviratininkų maršrutas daugmaž sutapo su Sibiro traktu.
Klaipėdos sportininkų namuose istorinį lietuvių dviratininkų žygį primena ekspozicija. Namą Bangų gatvėje, kuriame gyveno L.Alseika, puošia memorialinė lenta. Jam skirta ekspozicija yra Šiaulių dviračių muziejuje.
