Antrą ir trečią vietas vyrų įskaitoje užėmė du Peru sportininkai Lucca Mesinas ir Miguel Tudela, kurie pirmame raunde nugalėjo lietuvius Girmantą Neniškį ir Jokūbą Vaitkevičių. Lietuvos komanda galutiniame reitinge pasidalino 56–57 vietą su Indijos sportininkais, o Rokas Bakstys tapo pirmuoju lietuviu pasiekusiu antrą paguodos raundą pasaulio čempionate.
„Didžiuojuosi nešdamas Lietuvos vėliavą. Mums egzotika atrodo palmės ir kokosai, o banglenčių pasaulyje egzotika esame mes. Sulaukiame labai daug dėmesio, visiems įdomu koks pas mus klimatas, kokiose sąlygose plaukiame, treniruojamės, kaip atrodo Baltijos jūros bangos,“– Rokas džiaugėsi galimybe garsinti Lietuvos vardą.
Nusprendę pasinaudoti proga pamatyti geriausius pasaulio banglentininkus, jauniausią rinktinės narį Jokūbą į Salvadorą lydėjo visa šeima. Juos nustebino banglentininkų lygis, čempionato organizacija, o Jokūbas itin daug dėmesio sulaukė ir iš draugų Lietuvoje.
„Tai yra pirmas kartas atstovaujant Lietuvą ir yra labai didelė garbė būti tarp geriausių pasaulio atletų. Palaikymas buvo begalinis, tiek šeima su vėliavomis krante, tiek ir draugai namie. Telefonas tiesiog nesustodamas siuntė pranešimus apie gautas žinutes,“– pasakojo jis.
Banglentininkai neslepia, kad norint geresnių rezultatų – būtina keliauti po pasaulį visus metus. Beveik visų kalbintų Europos federacijų atstovai negyvena savo šalyse. Suomijos atstovas nuo vaikystės auga Kalifornijoje, Lenkijos sportininkas dažnai net praleidžia nacionalinį čempionatą savo šalyje, o Vokietijos atletai gyvena ir treniruojasi Kosta Rikoje.
„Turėtume didžiuotis, kad visi trys Lietuvos atstovai vasaras leidžia prie Baltijos jūros, treniruoja vaikus ir suaugusius, investuoja į sporto ateitį šalyje, dalyvaudami Lietuvos čempionate kelia sporto lygį. Žinoma, kelionėms po pasaulį reikalingi nemaži finansiniai resursai ir dabartinis sporto finansavimas nėra pakankamas,“– dėsto antro lygio ISA treneris Rokas.
Pastabų Lietuvos sporto finansavimo sistemai turi ir Lietuvos bangų sporto asociacijos įkūrėjas Girmantas Neniškis:
„Paklauskite bet kurio aukšto meistriškumo atleto, norėdamas būti geriausiu – turi treniruoti savo silpnąsias grandis. Treniruoti tai kur ir taip esi stiprus, nėra tvaru ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau Lietuvoje vyrauja būtent tokia logika – duokime daugiau finansavimo krepšiniui ir plaukimui, nes jie jau rodo geriausius rezultatus. Galbūt kaip tik verta finansuoti mažesnes sporto organizacijas ir naujas sporto šakas daryti labiau prieinamas? Duokite banglenčių sportui bent vienerių metų krepšinio finansavimą ir galime lažintis kas greičiau parveš pasaulio čempionato medalį – banglentininkai ar krepšininkai“, – ironizuoja jis.
Neoficialiai skaičiuojama, kad naujos organizacijos, pavyzdžiui banglenčių ar riedlenčių sporto atstovai, pagal aukšto meistriškumo programą gali pretenduoti į maždaug 5000 Eur finansavimą. Tokia suma reikalinga suorganizuoti nacionalinius čempionatus vyrams, moterims, jaunimui. Dalyvavimui pasaulio čempionate reikalinga keturis kartus didesnė suma. Jau nekalbant apie keliones treniruotėms, įrangą, profesionalias paslaugas – medicinos priežiūrą, sporto psichologiją, trenerių samdymą.
„Atrodo truputį absurdiška, kai suma į kurią galima pretenduoti padengia geriausiu atveju penktadalį finansavimo, kurio reikia norint atitikti reikalavimus. Atrodo, kad mažos organizacijos yra programuojamos neišlipti iš smėlio dėžės. Reikalavimų kartelė užkeliama, o priemonės tom sąlygom įgyvendinti nesuteikiamos. Pavyzdžiui, sporto bazių plėtrai finansavimą buvo galima gauti tik modernizacijai. O ką daryti naujoms sporto šakoms? Neegzistuoja jokia bazė, kurią galėtume modernizuoti,“– tęsia Girmantas.
Privačiomis lėšomis finansuojama ne tik sporto ir infrastruktūros plėtra, bet ir saugaus elgesio vandenyje kampanijos. Praėjusiais metais Surf Camp komanda kūrė viešinimo kampaniją apie jūrą, bangas ir saugumą, o gelbėti bangose mokino Lietuvos tarnybas. Su partneriais iš Airijos rengtuose mokymuose dalyvavo pasieniečiai, ugniagesiai, taip pat pajūrio gelbėtojai.
