„Atrodo, kad su šiomis varžybomis jau atsikratome to kovidinio šleifo – varžysis daugiau kaip 500 sportininkų“, – džiaugėsi situacija Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) generalinis sekretorius 34-erių Saulius Ritteris.
1961-aisiais šalies irklavimo entuziastų sugalvotos varžybos ant Galvės ežero skaičiuoja jau septintąjį dešimtmetį ir tapo ne tik tradicine regata.
„Gintarinių irklų“ kovose irkluotojai pasitikrina jėgas prieš svarbiausius startus Europos bei pasaulio čempionatuose ar net olimpinėse žaidynėse.
„Birželio 23–25 dienomis į Trakus suvažiuos daugiau kaip pusė tūkstančio sportininkų iš 15 valstybių. Žinoma, mūsų irkluotojų bus nemažai, bet ir kitų valstybių atstovų desantą turėsime nemenką.
Vienas irkluotojas bus net iš Dramblio Kaulo Kranto. Suprantu, kai kam gali kilti klausimų dėl migrantų, bet visi tokie klausimai rimtai tikrinami su tų šalių federacijomis“, – pasakojo 2016 metais Rio de Žaneire olimpinį sidabro medalį porinėje dvivietėje valtyje iškovojęs S.Ritteris.
Karjerą po Tokijo olimpiados užbaigęs tituluotas šalies irkluotojas S.Ritteris praėjusiais metais buvo išrinktas LIF generaliniu sekretoriumi, o prezidento postas buvo patikėtas kartu su juo dvivietėje valtyje olimpinį medalį laimėjusiam Mindaugui Griškoniui.
Abu žinomi šalies sportininkai ne vienus metus dalyvavo „Gintariniuose irkluose“ ir šventė pergales savo rungtyse.
„Dažnai kalbama, kad „Gintariniai irklai“ yra patraukliausios varžybos mūsų irkluotojams ir jie mielai atvyksta į šią regatą. Nesutikti yra sunku – tai ne tik varžybos, bet ir puiki šventė.
Lietuvos čempionatas yra tik startas, kova, sekundės ir konkurencija dėl vietos rinktinėje, o „Gintariniuose irkluose“ yra trijų dienų bendravimas, renginiai, įspūdinga atmosfera. Rezultatas yra tik sudedamoji šventės Trakuose dalis“, – aiškino regatos patrauklumą dukart Europos čempionas S.Ritteris.
Pastaruoju metu „Gintariniuose irkluose“ buvo itin populiarios buvusių irklavimo meistrų sprinto varžybos: jose į vieną valtį būdavo susodinami burtais atrinkti buvę asai, kurie turėjo varžytis 250 metrų distancijoje. Šįkart tokios kovos vyks ant kranto.
„Specialiai pritaikyti irklavimo treniruokliai bus sujungti kompiuteriu į vieną „valtį“ ir burtais surinktos įgulos prie Galvės ežero kovos stebint vos per metrą stovintiems sirgaliams“, – pasakojo LIF generalinis sekretorius.
„Gintarinių irklų“ regata bus ir geriausių mūsų šalies irkluotojų pasirengimo etapas pagrindiniam šių metų startui – rugsėjo mėnesį vyksiančiam planetos čempionatui Serbijoje, kur bus dalijami kvietimai į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje.
– Šiemet Lietuvos irkluotojai iš valstybės gavo apie 1,2 mln. eurų. Tai ketvirtas pagal dydį sporto organizacijos biudžetas mūsų šalyje. Džiugina tokia situacija?
– Kaip pažiūrėsi. Palyginus su praėjusiais metais, gavome šiek tiek mažiau pinigų. Tarsi ir gali džiaugtis turimomis lėšomis, bet kai žiūri, jog privalai už jas trims skirtingoms irkluotojų rinktinėms surengti stovyklas, jos turi dalyvauti Europos ar pasaulio čempionatuose, tų pinigų trūksta. Nes kainos tik auga.
Todėl tenka kurti planus, kaip į Europos čempionatą Slovėnijoje vykti per Veneciją, – ten nuskristi ir po to autobusu važiuoti į Liublianą. Nes tiesiai skristi yra keturis kartus brangiau. Milijonas eurų mūsų sportui nėra neįtikėtini pinigai ir tenka vis tiek veržtis diržus.
Bet laikomės principinės pozicijos, kad taupymas negali kenkti rezultatams.
– Lietuvos irklavimo rinktinėje aštuonerius metus dirbo Italijos specialistas, praėjusiais metais sutarėte su britu. Mums trūksta savų gerų trenerių?
– Be abejonių, mūsų irklavimo treneriai yra vieni geriausių. Šiuo atveju mes kalbame apie patirtį ir galimybę ja pasinaudoti.
Užsienio specialistai perduoda mūsų treneriams tai, kas vadinama praktika. O ją dabartinis mūsų rinktinės treneris Mykolas Masilionis tikrai puikiai perėmė.
– Ar nėra bėdos, jog M.Masilionis dar praėjusiais metais buvo spaudžiamas prie sienos už tai, kad savo praktika dalinosi ne su lietuviais, o su rusų irkluotojais?
– Rusijai užpuolus Ukrainą treneris nutraukė bet kokius ryšius su agresorių rinktine. Tačiau visada bus apkalbų, yra žmonių, kurie jo nemėgsta, kam jis neįtinka ar kas jaučia nuoskaudų.
Tačiau federacija į šią situaciją žiūri racionaliai – mes tikime tuo, ką jis daro, ir žinome, kad tai aukščiausio lygio specialistas. Jo darbas duoda gerų vaisių visoms irklavimo rinktinėms.
– LIF prezidentu ne be tam tikrų trinčių tapo vis dar karjerą tęsiantis M.Griškonis. Ar sportininko karjera ir vadovavimas federacijai yra suderinamas dalykas?
– Tai unikalus dalykas pasauliniame irklavime. Bet Lietuvoje dabar Dziudo federacijos prezidentė Sandra Jablonskytė, kuri yra ir olimpietė.
Aš nemanau, kad tokia pozicija yra netinkama M.Griškoniui, – kaip sportininkas jis vis dar yra alkanas ir siekia prasimušti į penktąją savo olimpiadą. Kaip vadovui yra puiku būti tarp kitų atletų, žinoti problemas ir staigiai jas spręsti.
Manau, jis objektyviai mato visą situaciją federacijoje, o jei būtų kokių nors povandeninių duobių, Mindaugas imtųsi veiksmų. Neatmetu varianto, kad jis baigtų sportininko karjerą.
– LIF gavo teisę 2025 metais rengti pasaulio 19-mečių irklavimo čempionatą. Kam to reikia ir kiek tai galėtų kainuoti Lietuvai?
– Mūsų garantas buvo valstybė, kuri įsipareigojo investuoti 1 mln. eurų.
Klausimas „kam“ yra retorinis, nes tai šalies reklama ir galimybė dar labiau pagerinti irklavimo bazės Trakuose infrastruktūrą. Tai realiai padės mūsų jaunimui tapti savo sporto šakos lyderiais.
– Rugsėjį Belgrade vyks pasaulio čempionatas, kuriame bus dalijami kelialapiai į 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes. Kiek irkluotojų tikimasi siųsti į kitų metų olimpiadą?
– Norai yra nemaži. Manau, federacija būtų patenkinta, jei Lietuvai olimpiadoje atstovautų tiek pat mūsiškių, kiek buvo Rio de Žaneire ar Tokijuje, – 10 ar 11 irkluotojų.
Kaip žinoma, irklavime yra ne vardiniai kvietimai, o vietos šaliai. Kuo greičiau mes žinosime, kiek turime vietų Paryžiaus olimpiadoje, tuo lengviau ir greičiau surengsime nacionalinę atranką.
Šiemet pasaulio čempionatas mums bus svarbiausias startas, bet dar turėsime papildomas atrankas Europoje ir pasaulyje.
– Ne vienas žinomas Lietuvos irkluotojas neseniai skelbė, kad traukiasi iš didžiojo sporto. Ar nelaukia irklavimo tam tikra duobė ar krizė?
– Mūsų bendruomenėje yra apie 350 irkluotojų, o mūsiškių rezultatai yra tikrai geresni, tarkim, už Belgijos irkluotojų, kurių yra apie šešis tūkstančius, pasiekimus.
Taip, garsūs vardai traukiasi, bet turime labai talentingo jaunimo, su kuriuo dirbama.
Nenoriu vartoti žodžių „krizė“ ar „duobė“. Mano manymu, kartų kaitą mes be didesnio streso įveiksime.
O tam talentingam jaunimui kartoju mintį, kuria aš pats vadovavausi: „Laimėjai, padėk į stalčių savo pergalę ir eik dirbti toliau, lyg jos nebūtų.“
