Ekstazę dėl ledo ritulio išgyvenanti Latvija džiaugiasi rinktinės neatstūmusiais žaidėjais: užčiaupė ir rusų propagandą Gaus vos 2,5 tūkst. eurų premijas

2023 m. gegužės 29 d. 13:16
Latvijoje dar niekada to nebuvo – šios šalies ledo ritulininkai šių metų pasaulio čempionate pirmą kartą istorijoje laimėjo pirmenybių bronzą. „Jau atrodė, kad Japonijoje per olimpiadą krepšinio trijulių laimėtas auksas bus visiška viršūnė, tačiau ledo ritulininkų bronza Latvijai nurovė galvą“, – lrytas.lt kalbėjo šios šalies LTVNET.lv žurnalistas Gatis Kreiceris.
Daugiau nuotraukų (5)
Tragiškai – dviem pralaimėjimais iš eilės čempionatą savo arenoje „Riga“ pradėjusi Latvijos ledo ritulio rinktinė galiausiai trečioje akistatoje po pratęsimo įveikė iki tol turnyruose nenugalėtus čekus 4:3 ir tuomet prasidėjo jų šešių pergalių iš eilės serija, kuri leido „braliukams“ prasibrauti į atkrintamuosius mačus, o galiausiai ir džiaugtis sėkme.
Latviai pirmą kartą šalies istorijoje žaidė tarp keturių stipriausių pasaulio ledo ritulio komandų ir pasidabino bronzos medaliais.
Sekmadienį Suomijos Tamperės mieste vykusiame mažajame finale „braliukai“ pranoko JAV ledo ritulininkus.
Latviai laimėjo akistatą po pratęsimo pareikalavusios kovos 4:3 (2:2, 0:0, 1:1, 1:0).
„Bronzines“ rungtynes „Nokia“ arenoje gyvai stebėjo ir Latvijos prezidentas Egilas Levitas.
Tai lėmė, kad Saeima skubos tvarka nubalsavo, kad pirmadienis turi būti šventinė diena – Latvija privalo pagerbti didvyriais tapusius ledo ritulininkus.
Iš Helsinkio sugrįžtančius Latvijos ledo ritulininkus numatyta sutikti 13 valandą Rygoje prie „Laisvės“ statulos. Kalbama, kad sportininkus pasitiks daugiau kaip 300 tūkst. sirgalių minia iš visos šalies.
Lemiamo Latvijai mačo didvyriu tapo 2-ąją pratęsimo minutę pasižymėjęs Kristianas Rubinas.
Jo įvartis amerikiečiams buvo lemtingas.
Iki tol sėkmingiausias Latvijos pasirodymas pasaulio pirmenybėse buvo užimta septintoji vieta. Tai jie padarė tris kartus (1997, 2004 ir 2009 metais).
„Prieš čempionatą mes kaip visada kalbėjome apie tą išsvajotą aštuntuką, kuris leidžia tęsti grumtynes dėl medalių.
Tiesa, kai pirmame mače mes pralaimėjome Kanadai 0:6, o po to netikėtai kritome nuo slovakų 1:2, tada pasijuto minorinės gaidelės – va, rengiame čempionatą, o bus nekas, kam reikėjo to ir taip toliau. Bet pergalė prieš Čekiją kaip uraganas „nunešė“ į užribį nekokias mintis“, – pasakojo Latvijos žurnalistas G.Kreiceris.
Iš Rusijos dėl agresijos prieš Ukrainą atimtas pasaulio čempionatas ir atiduotas rengti Latvijai ir Suomijai, „braliukams“ kainavo nemažą sumą. Nors arenos ir buvo pastatytos, tačiau turnyro rengimui teko atseikėti 12 mln. eurų.
„Dar nėra paskaičiuota, ar jis atsipirko finansiškai. Ta prasme, emocijomis Latvija pasikrovė tūkstančiu procentų, tačiau ar jis atsipirko pinigais – dar skaičiuoti reikia.
Galiu tik pasakyti, kad savo sirgalių pajėgas daugiausiai į Latviją siuntė čekai, slovakai ir šveicarai. Jų piniginės pildė rengėjų banko sąskaitą. Kanada, Kazachstanas, Slovėnija ir Norvegija negalėjo pasigirti palaikymu“, – tikino G.Kreiceris.
Už šią pergalę Latvijos vyriausybė ledo ritulio rinktinei skirs kuklią 102 tūkst. eurų premiją, kurią turės dalintis 25 žaidėjai bei treneriai ir ekipos personalas. Iš esmės žaidėjai gaus po 2,5 tūkst. eurų „padėką“.
Latvija šiomis dienomis dėkoja visiems nacionalinės ekipos žaidėjams, kurie neatsisakė padėti rinktinei tik pakvietus strategams.
„Apskritai, jokių atsisakymų nebuvo. Visi kviesti žaidėjai suvažiavo. Nebuvo tik vartininko Elvio Merzlikino, kuris dar per rinktinės pasirengimą žaidė NHL „Columbus Blue Jackets“ komandoje ir padėti negalėjo Zemgus Girgensonas – jis traumuotas. Visi kiti atvyko ir nebuvo kalbų, kad jie pervargę po sezono. Juolab, kad ir čempionato pirmasis etapas vyko namie“, – tikino LTVNET.lv žurnalistas.
G.Kreiceris sakė, kad nemažai kalbų buvo ir apie rusų ir baltarusių rinktinių diskvalifikaciją iš čempionato. Neva, be rusų turnyras tapo silpnesnis, o pergalingas latvių žygis nebūtų toks saldus, jei jame žaistų Rusijos ledo ritulininkai.
„Tos propagandos Latvijoje čempionato metu iš tos pusės buvo nemažai. Ypač po dviejų mūsų rinktinės pralaimėjimų. Tuomet rusų žiniasklaida tiesiog mėgavosi naratyvu, jog va – pasitraukė iš rusiškosios KHL lygos prasidėjus karui Rygos „Dinamo“, iškart krito Latvijos ledo ritulio lygis. Manyk, politikai padarė viską, kad sužlugdytų šalies ledo ritulį. Būtų likę rusiškoje lygoje – pergalių būtų kur kas daugiau.
Kaip tik pasirodė pirmosios pergalės, buvo šaukiama, kad to niekada nebūtų, jei čempionate žaistų rusai. Kai mes laimėjome turnyro bronzą, nutarta ignoruoti šį faktą.
Bet mums ir nesvarbi Rusijos nuomonė. Nors ir malonu, kad užčiaupėme jų burnas. Pagrindinis mūsų argumentas – jūsų nėra ir jūsų bravūros niekam nereikia. Žaiskite ledo ritulį su Iranu“, – užbaigė pokalbį G.Kreiceris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.