61-erių K.Iliumžinovas FIDE vadovavo šešias kadencijas, buvo artimas dabartinio rusų diktatoriaus Vladimiro Putino aplinkos žmogus.
Dabar į verslą pasitraukęs ir FIFE vairą kitam rusui perdavęs vyras kalba ne tik apie savo nuveiktus darbus tarptautinėje organizacijoje, bet šneka ir apie tai, kad dirbant FIDE jis turėjo kontaktų su ateiviais – neva, jis kelis kartus kalbėjosi su jais.
Ateivių temos jau seniai įpintos į K.Iliumžinovo interviu, tai tapo neatsiejama įvaizdžio dalis.
„Aš tuos ateivius buvau sutikęs vaikystėje“, – kalbėjo rusų žiniasklaidai 61 metų K.Iliumžinovas. – Mano močiutė buvo pamaldi moteris, ji – budistė, ryte melsdavosi. Tai aiškino, kad matė ateivius.
Pirmoje klasėje aš žaidžiau su draugais futbolą – ir mes visi matėme skraidančią lėkštę. Senelis kariavo antrame pasauliniame kare ir nužygiavo nuo Stalingrado iki Berlyno. Jis taip pat papasakojo daug istorijų, kuriomis sunku patikėti.
Tad visada jaučiau, kad stebuklingos situacijos yra neatsiejamas dalykas nuo mano gyvenimo“, – savo mintis dėstė kalmukas.
Duodamas interviu apie savo darbą FIDE K.Iliumžinovas papasakojo sports.ru žurnalistams, kaip jis eilinį kartą susitiko su ateiviais.
– Jūsų kontaktas su ateiviais... Kaip tai įvyko?
– Pirmą kartą tai įvyko 1997 metais rugsėjį Maskvoje. Jie pakvietė mane išeiti į balkoną. Išėjau į jį ir netrukus atsidūriau jų laive. Viskas paprasta.
– Net nenustebote, patekęs į ateivių laivą?
– Paklausiau jų, kodėl jie nebando atskleisti save, pasirodyti, kodėl nebando visiems papasakoti apie save.
Vienas iš jų atsakė: „Na, ir tu su skruzdėlėmis nebendrauji. Jūsų civilizacijos lygis dar nėra priaugęs iki mūsų“.
Kai grįžau į namus, iš pradžių maniau, kad tai buvo tik sapnas. Bet tada mano padėjėjas ir vairuotojas papasakojo, kad valandą manęs ieškojo bute – viską apvertė aukštyn kojomis. Net pradėjo panikuoti.
Ir tada aš staiga pasirodžiau kambario viduryje. Greičiausiai ta versiją apie sapną būtent ateiviai man įdiegė į galvą – kad neišprotėčiau. Juk visi žmonės reaguoja į tokius dalykus skirtingai.
– Visi žmonės?
– Man kelių valstybių prezidentai aiškino, kad jie palaikė ryšius su ateiviais. Jie apie tai viešai nekalbėjo, nes bijojo, kad juos nepalaikytų pamišėliais.
Šachmatininkas rusas Vasilijus Smyslovas man prisipažino, kad jis ir jo žmona Nadežda taip pat buvo pagrobti ateivių. Tiesą sakant, tokių žmonių nėra daug, bet yra.
– Kaip atrodė tie jus pagrobę ateiviai?
– Kuriuos mačiau – šiek tiek aukštesnį už mūsų vidutinį ūgį, jie buvo geltonais skafandrais.
– Ar prisimenate savo draugų reakciją, kai pirmą kartą apie tai jiems papasakojote?
– Tai kad ir nelabai aš norėjau pasakoti. Bet tada vėl ateiviai atėjo pas mane. Jie pradėjo klausinėti: „Kodėl niekam nepasakoji apie mus? Kodėl tu tyli? Ar tu išsigandai?“.
Paaiškinau, kad jei koks Vasia Pupkinas apie tai pasakytų, visi numotų ranka – aj, žmogelis pergėrė, vaidenasi, ką padarysi... Bet kai apie tai pasakytų Kalmukijos prezidentas ir FIDE vadovas – čia jau kas kitką.
Net buvau paėmęs popieriaus lapą, dėliojau tos galimos paviešinimo žinios pliusus ir minusus. Pastarųjų buvo daugiau: artimieji juoksis, žurnalistai tiesiog gaudys ir užgriauš, tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas manęs nesupras.
– O jus B.Jelcinui pasakėte?
– Žinoma. Jis man tik atrėžė: „Kirsanai, eik dirbti“. Bet valdžia turi savo duomenis. Neatsitiktinai Vladimiras Putinas neseniai nurodė Kurčiatovo institutui pradėti domėtis neatpažintais objektais. Londone vyriausybė turi visą departamentą, o Popiežius turi atskirą observatoriją.
Visi iš manęs šiek tiek šaiposi. Bet ar mes tikrai kilę iš beždžionių? Iš šonkaulio? Vargu. Pakalbėkime apie Velykas.
Nenoriu piktžodžiauti, bet pasirodo, kad žmogus vaikščiojo per vandenį, buvo nukryžiuotas, prisikėlė ir pakilo į dangų – ir milijardai tuo tiki.
O tik aš kalbu apie ateivius ir mane laiko bepročiu. Bet ar Kristaus istorija yra mažiau neįtikėtina už manąją? Juk mane tiesiog ateiviai pasiėmė pas save ir po to grąžino...
– Ko jie iš jūsų norėjo?
– Išbuvau pas juos 8 valandas ir uždaviau daug klausimų. Jie taip pat labai domėjosi žmonėmis. Anksčiau aš viską prisiminiau iki smulkmenų, bet laikui bėgant dalis įvykių išblėso.
Dabar madinga kurti ažiotažą. Bet tuo laikotarpiu tokio dalyko nebuvo, o aš ir pats buvau populiarus. Be jokio ažiotažo. Kam man reikėjo šlovės su minuso ženklu? Tiesiog pagalvojau, kad papasakosiu visiems, kaip buvo. Juolab, kad ateiviai patys paprašė.
– Daugiau kontaktų su ateiviais nebuvo?
– Ne, bet norėčiau, kad būtų. Norėčiau vis dėlto jų paklausti, kodėl jie dar slapstosi. Jų gausu aplink mus. Dar Ciolkoviskis rašė, kad mūsų galaktikoje gausu skirtingų civilizacijų.
Sakysime, skruzdėlė ropoja ir mano, kad pasaulis apsiriboja ir baigiasi tuo, ką ji mato. O aplink yra tiek daug dalykų! Taip ir su mumis.
