„Mums tai buvo šokas. Iki registracijos pabaigos likus dešimčiai valandų tapo žinoma, kad rusai galės startuoti. Buvo daug pokalbių, bandymų aiškintis su oficialiomis valstybės institucijomis kaip elgtis ir galiausiai visa rinktinė nutarė, kad reikia važiuoti į čempionatą“, – aiškino 31-erių sportininkė bei naujoji Lietuvos dziudo federacijos vadovė Sandra Jablonskytė.
Šalies delegaciją Dohoje sudarė keturios moterys bei trys vyrai. Moterų įskaitoje startuoti turėjo, bet dėl traumos kovoti neišėjo Ugnė Pileckaitė, svorio kategorijoje virš 78 kg kategorijoje senegalietę Monica Sagna įveikusi, tačiau po to korėjietei Hayun Kim nusileidusi S.Jablonskytė ir svorio kategorijoje iki 78 kg pirmąją kovą kinei Zhenzhao Ma pralaimėjusi Miglė Julija Dudėnaitė.
Be šių sportininkių pirmą kartą komandinėje įskaitoje sekmadienį kovos Vaiga Čečytė, Kęstutis Vitkauskas, Ignas Mečajus ir Kostas Butkus.
Lietuviams Dohoje burtai taip sukrito, kad su Rusijos sportininkais mūsiškiai būtų susikirtę tik mūšiuose dėl apdovanojimų: nė vienai mūsų šalies atstovei nepavyko prasibrauti iš grupės į lemiamas dvikovas, tad ir būtinybės spręsti klausimą, ar eiti kovoti su agresorių atletu, nebuvo.
„Turbūt neičiau kovoti... Tai būtų labai sunkus sprendimas, – apie galimą ir ateities akistatą su viena ar kita Rusijos sportininke aiškino S.Jablonskytė. – Manau, kad įtaką sprendimui turėtų faktas, kuriame etape susitikčiau su ruse.
Sakysime, jei tektų varžytis finale, kur yra skiriama daug olimpinių reitingo taškų... Mes aptarinėjame tai, ko šiai dienai neturėjo būti – rusai ir toliau privalėjo būti izoliuoti iš dziudo varžybų.
Aš labai solidarizuojuosi su Ukraina, bet taip pat suprantu, kad turiu ir savo tikslų. Taip, galima nekovoti su rusais. Bet ar nekovojant galima laimėti? Kitą vertus, aš nenoriu ir atiduoti tai pačiai rusei medalio ar reitingo taškų be kovos. Ji tik pasijuoks iš mano pozicijos“.
Lietuvos dziudo sportininkai tapo pirmaisiais mūsų šalies atstovais, kurie dalyvauja turnyre kartu su rusais po šios valstybės agresijos prieš Ukrainą vasario 24 dieną.
Šalies federacijos vadovės S.Jablonskytės žodžiais, jos vedama organizacija siekė aiškumo dėl esamos situacijos ir kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją – norėjo gauti aiškius nurodymus dėl čempionato Dohoje.
Dar šių metų pradžioje ministerija Lietuvos sporto šakų federacijoms ir sporto organizacijoms rekomendavo nedalyvauti tose sporto varžybose, kuriose yra kviečiami ir dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai, atstovaujantys savo šalį arba dalyvaujantys po neutralia balta vėliava.
„Gauti valstybės institucijos požiūrį į mūsų klausimą pavyko tik su Nacionalinės sporto agentūros pagalba.
Iš esmės, ministerija paliko spręsti klausimą tik pačiai federacijai, konstatuodama, jog vykstant atrankai į olimpiadą reikia dalyvauti.
Neva jei yra tam tikra tvarka atsirenkant į žaidynes, jos privalu laikytis. Tačiau konkrečios pozicijos – „nevažiuokite“, „nedalyvaukite“, kur yra rusai, nebuvo“, – lrytas.lt kalbėjo Dohoje S.Jablonskytė.
Ji paaiškino, kad norint prasimušti į 2024 metų Paryžiaus olimpiadą, sportininkai čempionatuose ar turnyruose privalo rinkti įskaitinius taškus.
2022-siais sportininkams skiriama po penkiasdešimt procentų taškų nuo pasirodymo, o nuo šių metų – visi šimtas procentų. Tad kuo daugiau dalyvausi varžybose, tuo daugiau taškų gali gauti ir tai gali padėti gauti kelialapį į žaidynes.
„Ir dabar visa ši situacija mums tiesiog tragiška. Mes galime kovoti dėl įskaitinių reitingo taškų, tačiau dabar visur varžybose bus rusų ir baltarusių.
Nieko konkretaus iš ministerijos kaip elgtis šiuo atveju mes negavome, siekiame atstovauti Lietuvai, tačiau kartu esame smerkiami, kad dalyvaujame ten, kur rusai“, – apmaudo neslėpė S.Jablonskytė.
– Prieš čempionatą Dohoje vyko pasaulinė dziudo federacijos asamblėja. Gal kėlėte klausimą dėl rusų dalyvavimo varžybose atšaukimo?, – buvo paklausta S.Jablonskytė.
– Ne tik aš, daugelis Europos federacijų šį klausimą kėlė. Net buvau susitikusi su pasaulinės dziudo federacijos prezidentu Mariusu Vizeru, aiškinau, kad sprendimas leisti rusams dalyvauti turnyruose yra klaidingas.
Gavau atsakymą, kad pozicija šiuo klausimu tikrai nesikeis ateinančius ketverius metus, o pasaulyje vyksta ne vienas ir ne du kariniai konfliktai.
Kalbėjome ir apie galimą boikotą, bet man pasakyta, kad tai bus traktuojama kaip paprastas politinis šalies ėjimas, o ne pasipriešinimas sprendimui. Todėl labai nekokia mūsų situacija...
– Ar rusai dalyvaus vasarą vyksiančiose Europos žaidynėse Lenkijoje? Europos olimpinis komitetas patikino, kad neleis įvykti šiam akibrokštui.
– Kaip ir pasaulio čempionate, rusai negalės pasirodyti kaip komanda – eina kalba tik apie individualiai startuojančius sportininkus. Ukraina jau pareiškė, kad agresoriams pasirodžius žaidynėse, jos sportininkų nebus. Kiek žinau, rusai negali važiuoti į Europos žaidynes.
– Jūsų federacija priėmė sprendimą dalyvauti čempionate, kuriame varžosi ir rusai. Jautėte ir jaučiate spaudimą iš Lietuvos sporto bendruomenės pusės?
– Reikia tik pasižiūrėti į čia dalyvaujančių sportininkų akis. Nerimas. Pasakyčiau, kad tai yra net psichologinis smurtas.
Mums jokių konkrečių pasakymų, kaip turime elgtis , niekas nedavė, liepė patiems spręsti, o kai nutarėme, tada pradėjo smerkti.
Už ką? Už tai, kad mes atstovaujame Lietuvai, siekiame garsinti šalį? Tai, švelniai tariant, labai neteisinga. Visi galimi priekaištai ir nepelnyta kritika demotyvuoja sportininkus. Ką turėjau daryti – reikalauti, kad sportininkai atsisakytų dalyvauti varžybose, kai jie nutarė siekti savo tikslų ir svajonių?
